Šri Lánkos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Šri Lanka – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkio svarbiausios šakos – turizmas, kaučiuko apdirbimas.
2012 BVP sudarė 65,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 127 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3100 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 6100 JAV dolerių). Infliacija – 7 % (2011). Užsienio skola 22,66 mlrd. JAV dolerių (2011).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Šri Lankos BVP sudarė 84,519 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 313,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3815 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 14 127 JAV doleriai). Infliacija – 1,5 % (2023 10).
https://s.vle.lt/diagramos/346.html
Pramonė
Šri Lanka turtinga juvelyrinių akmenų (safyrų, rubinų, topazų, berilų, granatų). Kasamas grafitas (Kolombo apylinkių kalnuose), kaolinas (8000 tonų), monacitasilmenitas, cirkonas (vakarinėje pakrantėje), iš jūros vandens gaunama druska (10 000 tonų per metus). Gamina elektros energija, daugiausia (68 %) jos pagamina hidroelektrinės. Išplėtota siuvimo, tekstilės, maisto (cukraus, arbatos, aliejaus), kopros, statybinių medžiagų (cemento), kaučiuko, naftos perdirbimo, chemijos (dirbtinių trąšų, gumos), tabako pramonė, juodoji metalurgija. Tradiciniai dailieji amatai (audimas, dirbiniai iš medžio, dramblio kaulo). Pramonės svarbiausias centras – Kolombas.
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima 13,9 %, pievos ir ganyklos – 15,2 % Šri Lankos teritorijos. Daugiausia auginama ryžiai (šiaurės žemumose; derlius nuimamas du kartus per metus – sausį ir liepą). Plantacijose eksportui auginama arbatmedžiai (Centrinės plynaukštės rytuose; 600–1300 metrų aukštyje), kaučiukmedžiai (pietvakarinėje pakrantėje ir Ratnapuros apylinkėse). Dar auginami kukurūzai, maniokai, batatai, bulvės, cukranendrės, prieskoniniai augalai (daugiausia paprikos, kardamonai, imbierai, cinamonai, gvazdikėliai), kokosai, arachiai, tabakai, kavamedžiai, kakavmedžiai, sezamai, ananasai. Daugiausia veisiama naminiai paukščiai, galvijai (ir buivolai), kiaulės. Kertamas miškas. Žvejyba.
tradicinė žvejyba Indijos vandenyne
1
2
3
Turizmas
dramblių našlaičių prieglauda Pinnavaloje
Lankomiausi turistiniai objektai: kurortai prie Indijos vandenyno, nacionaliniai parkai, šventyklos, Kandi, Anuradhapuros, Dambullos, Sigirijos miestai. 2010 Šri Lanką aplankė 654 890 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 576 mln. JAV dolerių, daugiausia turistų atvyko iš Indijos (18,6 %), Jungtinės Karalystės (18,2 %), Maldyvų (7,1 %), Vokietijos (6,6 %), Australijos (5,1 %). 2016 Šri Lanką aplankė 2 050 832 užsienio turistai. 2022 Šri Lanką aplankė 719 9778 užsienio turistai, daugiausia atvyko iš Indijos (16,4 %), Jungtinės Karalystės (12,2 %), Kinijos (7 %), Vokietijos (6 %), Rusijos (6 %), Prancūzijos (apie 6 %).
Transportas ir ryšiai
Geležinkelių yra 1447 km, automobilių kelių – 116 113 km, iš jų 2900 km – automobilių magistralės. Svarbiausi Kolombo–Džafnos, Kolombo–Trinkomali plentai. Jūrų svarbiausi uostai – Kolombas, Trinkomali (daugiausia išvežama arbata), Galle, Džafna. Katunajakės tarptautinis oro uostas (į šiaurę nuo Kolombo).
Bankai
Veikia Šri Lankos centrinis bankas (Central Bank of Sri Lanka, įkurtas 1949, veiklą pradėjo 1950, iki 1985 Ceilono centrinis bankas, būstinė Kolombe), 24 universalieji (12 šalies ir 12 užsienio) ir 9 specializuotieji komerciniai bankai. Šri Lankos piniginis vienetas – Šri Lankos rupija, lygi 100 centų, įvesta 1972 vietoj Ceilono rupijos. Kolombo vertybinių popierių birža (įkurta 1982).
Užsienio prekyba
Šri Lankos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama maisto produktai (kava, arbata, prieskoniai, kokosai), tekstilės gaminiai, kaučiukas ir jo gaminiai, juvelyriniai akmenys, metalai, elektronika ir jos dalys (daugiausia į JAV, Jungtinę Karalystę, Indiją, Vokietiją, Italiją), importuojama naftos produktai, mašinos, mechaniniai įrenginiai ir jų dalys, transporto priemonės (daugiausia iš Indijos, Kinijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Singapūro, Japonijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 į Šri Lanką eksportavo prekių už 1,1 mln. litų, importavo iš Šri Lankos – už 11,4 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Šri Lankos prekybos apyvarta sudarė 9,12 mln. eurų. Lietuva į Šri Lanką eksportavo prekių už 2,78 mln. eurų (orlaiviai ir jų dalys sudarė 70 % viso eksporto, dirbiniai iš netauriųjų metalų – 12 %), importavo iš Šri Lankos prekių už 6,34 mln. eurų (kava, arbata ir prieskoniai sudarė 31 % viso importo, kaučiukas ir jo dirbiniai – 13 %), Šri Lankos tiesioginės investicijos Lietuvoje – 0,07 mln. eurų, Lietuva Šri Lankoje neinvestavo.
Šri Lankos BVP struktūra (2011)
2271
-Šri Lankos pramonė; -Šri Lankos žemės ūkis; -turizmas Šri Lankoje; -Šri Lankos transportas; -Šri Lankos bankai; -Šri Lankos užsienio prekyba; -Šri Lankos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Šri Lankos konstitucinė santvarka
Šri Lankos partijos ir profsąjungos