srùtos, organinė trąša, susidedanti daugiausia iš gyvulių šlapimo ir mėšlo irimo produktų. Vertinga greitai veikianti azoto ir kalio trąša. Srutos dažniausiai kaupiamos specialiose duobėse, kurių dugnas ir sienos daromos iš drėgmės nepraleidžiančių medžiagų. Duobės gerai uždengiamos, jose esančios srutos užpilamos sandarinančiuoju skysčiu. Srutos vidutiniškai turi 0,2–0,4 % azoto, 0,01–0,02 fosforo, 0,4–0,6 % kalio (perskaičiavus į oksidus P2O5 ir K2O). Iš vieno galvijo per jo laikymo tvarte laikotarpį gaunama apie 2 t srutų. Naudojamos pagrindiniam (10–30 t/ha) ir papildomam (3–10 t/ha) tręšimui. Jas geriausia laistyti pavasarį. 1 kg srutų azoto žieminių javų grūdų derlių padidina 12,3–17 kg, daugiamečių žolių šieno – 14–18,3 kg. Srutomis dažniausiai tręšiamos pievos ir ganyklos, maistinės bulvės netręšiamos, nes pablogėja skonis. Srutos tinka naudoti gaminant kompostą. Ekologiniu požiūriu srutos nėra labai gera trąša, nes gali nitratais užteršti gruntinius vandenis.
2262