SS (Schutzstaffeln, apsaugõs rinktnės), Vokietijos nacių partijos ginkluoti elitiniai daliniai. Įkurti 1925.
SS kilo iš 1923 sudarytos A. Hitlerio asmens apsaugos (vokiškai Stabswache). Iš pradžių SS tikslas buvo užtikrinti A. Hitlerio ir Nacionalsocialistų partijos vadų asmens saugumą. Partijoje SS pradėjo vykdyti policines funkcijas, ėmėsi politinės žvalgybos. 1929–34 SS buvo pavaldi SA, 1934 viduryje A. Hitleriui padedant susidorojus su SA vadais, tapo savarankišku Nacionalsocialistų partijos padaliniu.
1929 SS vadu (reichsfiureriu) tapus H. Himmleriui, kandidatams į dalinius buvo taikomi biologiniai atrankos principai – buvo reikalaujama įrodyti arijų rasės kilmę, tam tikrų fizinių duomenų (aukšto ūgio ir kita), laikytis SS garbės kodekso; vėliau reikalavimai švelnėjo. SS turėjo savą, atitinkančią vermachto kariuomenės, laipsnių hierarchiją. Siekis būti nacionalsocialistinės ideologijos įsikūnijimu ir nacionalsocializmo elitu lėmė organizacijos socialinį patrauklumą – 1929 buvo 280, 1932 – apie 52 000, 1933 – apie 209 000 narių. Nuo 1934 SS kontroliavo koncentracijos stovyklas, 1933–39 perėmė Vokietijos policiją. SS buvo suskirstyta į Bendrąją (Allgemeine SS; rūpinosi saugumu, policija, vadinamaisiais rasiniais klausimais), Kaukolės dalinius (SS-Totenkopfverbände; prižiūrėjo koncentracijos stovyklas), karinę SS – dispozicijos dalinius (SS-Verfügungstruppen) ir A. Hitlerio asmens apsaugą (Leibstandarte). 1940 sujungus tris pastarąsias SS dalis sukurta Ginklo SS (Waffen-SS), 1944 joje buvo daugiau kaip 900 000 žmonių, fronte sudarė kovingiausius dalinius ir junginius.
H. Himleris (pirmoje eilėje dešinėje) su kitais SS pareigūnais vizituoja Mauthauseno koncentracijos stovyklą (1941)
1940 SS sudarė 12 valdybų: Vyriausioji reicho saugumo valdyba (Reichssicherheitshauptamt, RSHA; ją sudarė Kriminalinė policija (Kriminalpolizei, Kripo), gestapas ir SD), Rasių ir kolonizavimo bei kitos. SS stengėsi daryti įtaką mokslui ir valstybės biurokratijai, turėjo daug įmonių. Okupuotose teritorijose vykdė visuotines žydų (Holokaustas), čigonų, masines slavų, nacių politinių oponentų, partizanų, Pasipriešinimo judėjimo dalyvių žudynes. Į okupuotą Baltijos šalių ir SSRS teritoriją rengti žudynių pasiųstos 4 operatyvinės grupės (Einsatsgruppen, šaudė žydus ir Lietuvoje). SS buvo atsakinga už užimtų teritorijų suvokietinimą, organizavo priverstinius darbus; jos įtaka išaugo 1943 H. Himmlerį paskyrus vidaus reikalų ministru, 1944 – rezervinės armijos vadu. 1946 Niurnbergo procese SS karinio tribunolo pripažinta nusikalstama organizacija.
SS vadai: J. Schreckas (1925–26), J. Berchtoldas (1926–1927), E. Heidenas (1927–29), H. Himmleris (1929–1945), K. Hanke (1945 04–05).
Ginklo SS junginiai ir daliniai buvo suformuoti ir kai kuriose nacių okupuotose Europos valstybėse: fronte kovėsi 2 latvių, 1 estų ir 1 vakarų ukrainiečių SS divizija; Lietuvoje suformuoti SS junginį sutrukdė antinacinio pasipriešinimo paskelbtas boikotas.