SSKP XX suvažiãvimas vyko 1956 02 14–26 Maskvoje. Pirmasis SSKP suvažiavimas, sušauktas po J. Stalino mirties (1953). Dalyvavo 1349 delegatai su sprendžiamuoju ir 81 delegatas su patariamuoju balsu, t. p. 55 užsienio šalių komunistų partijų delegacijos.
SSKP CK I sekretorius N. Chruščiovas ataskaitoje išanalizavo SSRS vidaus ir tarptautinę padėtį, pateikė naują SSRS tarptautinės politikos koncepciją: pripažinta socialistinės orientacijos šalių teisė rinktis savo raidos kelią, griežtai nesekti sovietiniu modeliu; atsisakyta neišvengiamo branduolinio karo doktrinos – pripažinta kapitalistinių ir socialistinių šalių taikaus sambūvio galimybė. Suvažiavimui baigiantis, 02 25, N. Chruščiovas uždarame posėdyje naujai išrinktam SSKP Centro komitetui perskaitė pranešimą Apie asmenybės kultą ir jo padarinius, jame pasmerkė J. Stalino kultą ir atskleidė jo kai kuriuos nusikaltimus, pirmiausia represijas prieš SSKP veikėjus. Šiuo pranešimu (jo pagrindiniai teiginiai švelnesne forma pakartoti SSKP Centro komiteto 1956 06 plenumo nutarime ir paskelbti SSRS spaudoje) pradėta komunistinio režimo dalinė liberalizacija (atšilimas), atsisakyta masinių represijų, imta naikinti lagerių sistemą, paleista keletas milijonų kalinių.
N. Chruščiovas sako kalbą SSKP XX suvažiavime (1956 02)
SSKP XX suvažiavimas laikomas stalininę epochą (stalinizmas) baigusiu įvykiu. Jo pradėta destalinizacija sukėlė vadinamosios socialistinės stovyklos ir pasaulinio komunistinio judėjimo krizę: Lenkijoje prasidėjęs Spalio politinis lūžis paskatino kilti Vengrijos revoliuciją (1956); sumenko Vakarų valstybių komunistų partijų autoritetas (Italijos komunistų partija pradėjo viešą diskusiją dėl J. Stalino kulto poveikio pasaulio komunistinėms partijoms); Kinijos ir Albanijos komunistų partijoms destalinizacijai nepritarus, labai pablogėjo SSRS ir šių valstybių santykiai.
XX suvažiavimas; Sovietų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavimas