SSRS–Súomijos kãras, Žiemõs kãras, 1939–40 SSRS agresijos ir Suomijos savigynos karas. Vyko per Antrąjį pasaulinį karą.
Karo pradžia ir šalių pajėgos
1939 10 SSRS pasiūlė Suomijai sudaryti savitarpio pagalbos sutartį (tokias jau buvo primetusi Baltijos šalims). Suomijai pasiūlymą atmetus, SSRS pareikalavo perleisti dalį Karelijos sąsmaukos, pusę Rybačio pusiasalio Barentso jūroje, 30 metų išnuomoti Hanko pusiasalį kompensuojant didesne teritorija mažai apgyvendintoje Karelijos dalyje. Suomių ketinimą iš dalies vykdyti reikalavimus SSRS atmetė. 1939 11 26 SSRS kariuomenės artilerija ties Mainilos vietove surengė provokaciją (apšaudė savo dalinį), tuo apkaltino Suomiją ir 11 29 Sovietų Sąjunga nutraukė diplomatinius santykius su ja, 11 30 pradėjo karo veiksmus. 12 01 okupuotame pasienio mieste Terijoki (dabar Zelenogorsk, Leningrado sr.) SSRS sudarė marionetinę vadinamosios Suomijos demokratinės respublikos vyriausybę, su kuria pasirašė savitarpio pagalbos sutartį (išskyrė 2 divizijas Suomijai vaduoti).
Suomijos kariai prie sienos su SSRS (1939 10)
Suomija buvo mobilizavusi apie 300 000 vyrų (pagal C. G. E. Mannerheimą – apie 200 000), suformavusi 15 divizijų. Kariuomenė turėjo 900 pabūklų, 270 lėktuvų, 60 tankų, 29 karinius laivus. Dalis pėstininkų buvo ginkluoti automatiniais ginklais (automatais Suomi). Karelijos sąsmaukoje kelią į Suomijos centrinę dalį užtvėrė Mannerheimo linija. Per visą karą fronte buvo sutelkta daugiau kaip 1 mln. SSRS karių, 11 266 artilerijos pabūklai ir minosvaidžiai, 2998 tankai, 3253 lėktuvai, 52 divizijos, 5 tankų brigados, 16 atskirųjų artilerijos pulkų.
Karo eiga
Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų aviacija bombardavo Helsinkį ir kitus miestus. SSRS buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos. Po daug aukų pareikalavusių kovų su suomių priedangos daliniais SSRS kariuomenė priėjo Mannerheimo liniją, bet jos neįveikė, frontas stabilizavosi.
Kovos Suomijos vidurinėje dalyje ir Laplandijoje jai t. p. buvo nesėkmingos. Atkirsdami SSRS kariuomenės voras tankiuose miškuose (čia buvo mažai kelių) suomių slidininkai sunaikino kelias sovietinės kariuomenės divizijas. Atšiaurią žiemą sustojo sovietiniai tankai, daugėjo apšalusių SSRS karių. Nuo 1939 12 SSRS kariuomenė pradėjo rengtis Mannerheimo linijos šturmui, buvo pergrupuojama ir papildoma. Sausį suomiams į šiaurę nuo Ladogos ežero pavyko sunaikinti dar keletą sovietinių divizijų. 1940 02 11 SSRS kariuomenė pradėjo šturmuoti ir netrukus pralaužė Mannerheimo liniją, ledu persikėlė į Vyborgo įlankos vakarinį krantą, apėjo Viipuri (Vyborgą). Didžioji Britanija ir Prancūzija rengėsi į Suomiją pasiųsti ekspedicinį korpusą. Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija rėmė Suomiją ginklais. Fronte kovėsi apie 12 000 skandinavų savanorių korpusas, estų savanoriai. Blogėjant padėčiai fronte ir nesulaukus ekspedicinio korpuso, 03 12 Suomija kapituliavo.
Suomijos kariai mūšyje (1940 01)
Karo padariniai
Suomija nelygioje kovoje apgynė savo nepriklausomybę, bet turėjo perleisti SSRS Petsamo (dabar Pečenga, vienintelis Suomijos išėjimas į Arkties vandenyną), teritorijas į šiaurę nuo Ladogos ežero, Karelijos sąsmauką su Viipuri miestu ir Hanko pusiasalį. Kare žuvo arba dingo be žinios apie 127 000, buvo sužeisti arba sušalo apie 265 000, paimti į nelaisvę 5567 SSRS kariai, žuvo apie 85 000, buvo sužeisti apie 250 000, paimti į nelaisvę 806 suomiai.
-Sovietų Sąjungos–Suomijos karas; -SSRS ir Suomijos karas; -Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas; -Suomijos–SSRS karas; -Suomijos ir SSRS karas; -Suomijos–Sovietų Sąjungos karas; -Suomijos ir Sovietų Sąjungos karas