stãbligė, sunki ūminė infekcinė liga. Ja sergant labai apnuodijama centrinė nervų sistema ir dėl to kyla ruožuotųjų raumenų traukuliai, gali ištikti mirtis. Dažniausiai sergama ir daugiausia mirštama Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse.
Sukėlėjai
Sukelia judri gramteigiama sporas gaminanti anaerobinė lazdelė (bacila) Clostridium tetani, kuri gyvena gyvulių, daugiausia arklių, t. p. ir žmonių žarnose, bet ligos nesukelia. Su išmatomis baciloms patekus į dirvožemį susidaro aplinkos veiksniams (išdžiūvimui, aukšai temperatūrai, dezinfekcijai) labai atsparių sporų, kurios žūva tik po ilgo (1–3 val.) virinimo. Mėšlu tręšiama dirva yra labai užkrėsta stabligės sukėlėjais. Užsikrečiama sporomis per įvairias, dažnai vos matomas, žaizdas, daugiausia į jas patekus žemėms. Stablige dažnai kare suserga kareiviai, kurių žaizdos užteršiamos žeme. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia. Daugiausia serga suaugusieji, didelė rizika susirgti stablige kyla naujagimiams, kai gimdoma ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
anaerobinės lazdelės Clostridium tetani (3D vaizdas)
Kartais stablige susergama nušalus galūnes, esant pragulų, ilgai negyjančių žaizdų, gipso tvarsčiui, nutraukus nėštumą antisanitarinėmis sąlygomis. Sukėlėjų į organizmą gali patekti leidžiantis į veną užterštų narkotikų.
Ligos eiga
Patekusios į žaizdos audinius, kuriuose yra mažai deguonies, sporos virsta bacilomis, gaminančiomis stiprų nuodą (egzotoksiną). Limfos takais ir nervų kamienais jis pasiekia stuburo ir galvos smegenis, sukelia refleksinį neuronų jautrumą, dėl to atsiranda raumenų įtempimas, nuo bet kokio dirgiklio prasideda traukulių priepuolis. Inkubacijos laikotarpis trunka dažniausiai 7–14 dienų. Vėliau pradeda smarkiau skaudėti žaizdą, trūkčioti sužeistos galūnės raumenys. Atsiranda kramtomųjų raumenų spazmas, trukdantis išsižioti, ir sustingusios ironiškos šypsenos veido išraiška. Nuo menkiausio dirgiklio (garso, šviesos) prasideda skausmingi veido, galūnių, kartais sprando, nugaros, pilvo raumenų traukuliai: ligonis išsiriečia, guli pakėlęs liemenį ir atlošęs galvą; traukulių priepuoliai gali kartotis kas 5–10 min., dėl dažnų traukulių ligonis gali uždusti. Dažniausia ligos komplikacija yra plaučių uždegimas.
Gydymas
Ligonis gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, atskiroje palatoje, atskirtoje nuo triukšmo, ryškios šviesos. Gydoma raminamaisiais, traukulius malšinančiais, antibakteriniais ir kitais vaistais, švirkščiama stabligės serumo arba imunoglobulino.
Profilaktika
Stabligės profilaktikos pagrindinė priemonė yra skiepijimas, atliekamas pagal planą ir įvykus traumai. Pagal planą skiepijama vakcina DTaP (kokliušo, difterijos, stabligės), difterijos ir stabligės anatoksinu (toksoidu), skirtu vaikams, bei stabligės ir difterijos toksoidu, skirtu suaugusiesiems. Paskiepyti pagal vaikų skiepų kalendorių 16 m. asmenys po 10 m. tampa imlūs stabligei, todėl kas 10 m. būtinas pakartotinis skiepijimas.
Susižeidus, įkandus gyvūnui, smarkiai nudegus, nušalus atliekama skubioji stabligės imunoprofilaktika sušvirkščiant stabligės vakciną arba vakciną kartu su imunoglobulinu. Imunoprofilaktika parenkama atsižvelgiant į sužeistojo imuninę ir žaizdos būklę.
Stabligė Lietuvoje
Kasmet užregistruojami vidutiniškai 1–3 stabligės atvejai. 2002–22 laikotarpiu registruoti 34 stabligės atvejai, iš jų 15 baigėsi mirtimi. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes jų imuninė apsauga nuo stabligės būna pasibaigusi, ypač jei nebuvo atliktas pakartotinis skiepijimas.
-tetanus
3177
1955