stabmeldỹstė, stabų, atvaizdų ar gamtos objektų garbinimas, tikint juose esant dievišką būtybę ar dvasią. Stabmeldystė būdinga visoms pirmykštėms religijoms ir pirmykščiams tikėjimams. Monoteizme stabmeldystė griežtai draudžiama. Atsirado ikiistoriniais laikais. Lausselyje (Pietų Prancūzija) 1911 rastas Veneros stabas datuojamas apie 25 000 prieš Kristų (saugomas Senovinio meno muziejuje Bordeaux). Senovės Egipte nedideli nešiojami stabai buvo kasdien prausiami, kvepinami ir maitinami, su jais buvo laidojami mirusieji. ST tradicijoje, net įsigalėjus monoteizmui, be vienatinio Dievo, ir toliau buvo garbinami stabai – Labano sudievintų protėvių statulėlės terafai (Pr 31), aukso veršis (Iš 32), bronzinis žaltys (Sk 21, 4–9), kol stabmeldystė buvo aiškiai pasmerkta ir baudžiama (Iš 20, 4–5; Įst 13, 7–12). ST minima 4 rūšių stabmeldystė – stabų garbinimas (fetišizmas), politeistinių dievų garbinimas per stabus, gyvūnų ar žmonių garbinimas, stabų naudojimas garbinant Dievą. Įst 13, 7–12 už stabmeldystę grasinama mirties bausme. Stabams ir svetimiems dievams priešinamasi ir Pranašų knygose, bet stabmeldystė praktikuota ir helenistiniu laikotarpiu. NT raginima saugotis stabmeldystės, atmesti romėnų stabų garbinimo apeigas (1 Kor 10, 14) ir atsigręžti į Gyvąjį Dievą (1 Tes 1, 9; Apd 14, 15). Nikėjos II susirinkimas (787) leido tapyti ikonas, bet uždraudė jas garbinti. Protestantizmas atsisakė visų šventųjų paveikslų, išskyrus Nukryžiuotojo.
Korane sakoma, kad stabai negali nei pakenkti, nei padėti, bet stabmeldystė yra mirtina nuodėmė. Islame stabmeldystė išnyko, bet Juodasis akmuo musulmonų laikomas šventu. Formuojantis hinduizmui imta garbinti stabus; 18–19 a. reformistiniai hinduizmo judėjimai tam priešinosi. Dabar ritualinis stabų kaip tarpininkų naudojimas, bet ne jų garbinimas yra svarbi hinduizmo ir kitų religijų praktikos dalis. Religiniai objektai (akmenys, kaulai, paveikslai, statulos) garbinimo objektais tampa po tam tikro įšventinimo ritualo. Konfucianizmo pradžioje stabai buvo garbinami šventyklose ir namuose. Tangų dinastijos laikotarpiu pradėta garbinti Konfucijaus atvaizdą. Ištikus nelaimei dažniausiai stabas buvo nešamas iš šventyklos į nelaimės vietą ir čia jo prašoma pagalbos. 16 a. šventyklose stabų atsisakyta.
LIETUVOS teritorijoje, ypač ikiantropomorfiniu laikotarpiu, buvo paplitę tikėjimai amuletų, lazdų su įvairių gyvūnų atvaizdais magine galia. Gamtos objektų (dažniausiai ąžuolų, akmenų) garbinimas atspindi tikėjimą juose esant dievybę.
2182