stachanovnis judjimas, stachanoviẽčių judjimas, masinis propagandinis suorganizuotas SSRS gamybos novatorių ir pirmūnų judėjimas siekiant padidinti darbo našumą ir daug kartų viršyti nustatytas gamybos normas. Stachanovinio judėjimo pradininku 1935 tapo šachtininkas A. Stachanovas, tais pačiais metais visoje SSRS teritorijoje pasirodė daugybė jo sekėjų kitose pramonės šakose, geležinkelių transporte, žemės ūkyje, statyboje. Stachanovinis judėjimas skatino didinti darbo našumą ne sparčiau dirbant, o geriau organizuojant ir pasidalijant darbus, racionaliau naudojant techniką, išlaisvinant kvalifikuotus darbininkus nuo šalutinių darbų. SSRS valdžia stachanovinį judėjimą visokeriopai rėmė (taip pat ir materialiai – darbo pirmūnai gaudavo didesnį darbo užmokestį nei kiti darbuotojai), garbino propagandinius darbo rekordus, kurie dažnai turėjo kompensuoti ekonominio planavimo ir pramonės organizavimo trūkumus arba buvo pasiekiami klastojant darbo rezultatus. Stachanovinis judėjimas tęsėsi iki 20 a. 6 dešimtmečio pabaigos, vėliau jo pagrindu atsirado kitos darbuotojų socialistinio lenktyniavimo formos.
LIETUVOJE stachanovinis judėjimas pradėtas 1940, daugiausia plito Kauno Metalo (pasižymėjo darbininkas S. Venclovas, staliai N. Novikas, P. Abrazevičius, šaltkalvis surinkėjas R. Bagdonavičius), Ringuvos, Pluošto ir kituose fabrikuose.
Stachanovas; darbo pirmūnai; socialistinis lenktyniavimas