Stačioka, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Suvalkijos – 3 sūnūs partizanai ir 3 dukterys politinės kalinės.
Kilę iš Kampinių kaimo (Veiverių vlsč.). Tėvai Elena Stačiokienė (m. 1984) ir Kazimieras Stačiokas (m. 1971 03; abu palaidoti Kazlų Rūdoje) buvo neturtingi ūkininkai. 1946 02 29 Veiverių stribai sudegino Stačiokų namus. Sūnus Jonas (slapyvardis Kovas; g. 1925, m. 1950 07 04 Agurkiškėje, Kazlų Rūdos apyl.) dirbo Jūrės geležinkelio stotyje, 1944 rudenį suimtas; kalintas Marijampolės kalėjime, be teismo nuosprendžio išvežtas į Uralą. 1946 03 grįžęs tapo Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos kovotoju. 1948 05 Kazlų Rūdos miške baigė Karo mokyklos 2 mokomosios kuopos puskarininkių kursus; puskarininkis. 1949 kautynėse su vidaus kariuomene buvo sunkiai sužeistas. 1949 06 paskirtas Dariaus ir Girėno tėvūnijos 1 grandies vadu. Žuvo patekęs į pasalą.
Stačiokai. Iš kairės Jonas, Algirdas ir Klemensas (1948 pradžia)
Jono brolis Algirdas (slapyvardžiai Žiogas, Arūnas; g. 1927, m. 1948 11 03 Kajackuose, Kazlų Rūdos vlsč.) nuo 1945 pradžios buvo Arlausko kuopos 4 būrio partizanas, nuo 1948 04 – Birutės rinktinės ryšių poskyrio viršininkas. Baigęs puskarininkių kursus tapo Birutės rinktinės štabo viršininku. Žuvo (nusišovė) su rinktinės vadu A. Šimanskiu (slapyvardis Kirstukas) saugumiečiams apsupus štabo bunkerį; būdami sužeisti sunaikino dokumentus. Kūnai buvo išniekinti Kazlų Rūdoje, užkasti prie Veiverių, dabartiniame Skausmo kalnelyje.
Jų brolis Klemensas (slapyvardis Klemensas; 1930–1953 07 03) nuo 1949 buvo Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos vadas. Nušautas bendražygio, kuris buvo suimtas ir tapo saugumo agentu smogiku. Jų seserys Stasė (g. 1923, m. 2000) 1946 02 16–1949 04 kalinta Vilniuje, netrukus ištremta į Krasnojarsko sritį; į Lietuvą grįžo 1958. Birutė (g. 1931) nuo 1946 02 09 gyveno su broliais ir kitais partizanais miške, tapo ryšininke. 1950 07 18 suimta, nuteista 25 m.; kalinta Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Janina (g. 1934) nuo 1947 rudens buvo partizanų ryšininkė. 1953 02 03 suimta, nuteista 25 m.; kalinta Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą abi grįžo 1956. Kita sesuo Ramutė Stačiokaitė‑Ledienė (g. 1938) buvo partizanų rėmėja.
1248