stafažas
Ph. Koninck. Erdvus miškingas peizažas (aliejus, 17 a. 8 dešimtmetis, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
stafãžas (vok. Staffage < pranc. estoffer – medžiaga apdailinti), peizažo arba kitos tapybinės kompozicijos antraeiliai elementai (smulkios žmonių, gyvūnų figūrėlės). Gamtovaizdžiuose kuria tikroviškumo, judėjimo iliuziją, kitose kompozicijose – foną arba tolimąjį planą. Stafažas ypač paplito 17–18 a. peizažinėje tapyboje.
H. Robert. Olos anga (aliejus, 1784, Metropolitano meno muziejus Niujorke)