stagnãcija (lot. stagnum – stovintis vanduo), sąstingis, raidos sustojimas; neveiklumas. Stagnacija dažnai vadinamas SSRS valstybinio ir partinio veikėjo L. Brežnevo ir po jo Sovietų Sąjungos komunistų partijai vadovavusių J. Andropovo ir K. Černenkos vadovavimo laikotarpis 20 a. 8–9 dešimtmetyje (dar vadinamas brežnevizmu), kai buvo itin centralizuotas ūkio ir kultūros valdymas, atsisakyta bet kokių reformų. Neefektyviai plėtojant ūkį, ginklavimuisi išleidžiant didžiules pinigų sumas (SSRS visomis išgalėmis siekė neatsilikti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų) išryškėjo ūkio krizė. Smuko gyvenimo lygis, plėtėsi SSKP ir valstybės biurokratinis aparatas, padidėjo korupcija ir valdžios savivalė, išplito alkoholizmas, nusikalstamumas (daugiausia visuomeninio turto vagystės), visuotinis abejingumas valstybės ir visuomenės reikalams. Šį laikotarpį pakeitė pertvarka.
ilgametis SSKP ir SSRS vadovas Leonidas Brežnevas (1978)