stagnúotžemiai (Stagnosols), sistematinė grupė dirvožemių, susidariusių dėl sezoninės kapiliarinės kabamosios drėgmės užsistovėjimo, kurį sukelia paviršinis vanduo. Stagnuotžemių viršutinių pilkšvojo ir durpiškojo A horizontų struktūra trupiniška, grumstiška, nepatvari, pH įvairus, maisto medžiagų turi vidutiniškai. Juose auga augalai, kuriems tinka vietos klimatas, jų ūkinė vertė yra geresnė negu palvažemių. Pasaulio dirvožemių sistematikoje į atskirą grupę išskirti 2006. Užima apie 150–200 mln. ha. Paplitę drėgno klimato periodiškai šlapiose plokščiose ar mažo nuolydžio lygumose, padengtose puriomis ledyninėmis ar smiltainio dūlo nuogulomis Vakarų ir Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Argentinoje, Pietryčių Australijoje. Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje (1999) į atskirą grupę neišskirti. Balkšvažemių, išplautžemių ir rudžemių klasifikacijos antrajame ir trečiajame lygyje jie priskiriami stagniniams ir stagniškiesiems dirvožemiams.
190
Stagnosols