stalas

mechaniškai reguliuojamas stalas (juodmedžiu ir kitomis medžiagomis faneruotas ąžuolas, auksuota bronza, geležis, žalvaris, veidrodis, 1781, meistras J.‑H. Rieseneras; Metropolitano meno muziejus Niujorke)

stãlas, baldas, sudarytas iš plokščio skydinio paviršiaus ir įvairaus pavidalo atramų. Stalai gali būti valgomieji, rašomieji, rankdarbių ir kitos paskirties. Nuo senų laikų klostėsi stalų įvairios atmainos, kurios skyrėsi viršutinės plokštės forma, dydžiu, kojų skaičiumi (viena, trys, keturios) ir jų tvirtinimo prie plokštės būdu, funkcinėmis detalėmis (stalčiukais, lentynėlėmis, pulpitais rašyti). Be didelių masyvių stalų (itin būdingų viduramžiams ir Renesanso epochai), visais laikotarpiais buvo paplitę maži staleliai ir stovai (bujotė, geridonas, konsolė, servantas, tripodinis stalelis, žardinjerė). Gaminti universalūs baldai, kuriuose derinta stalo ir kitų baldų elementai (biuras, kabinetas, sekreteras, tualetas). Šiais laikais paplitę įvairių formų, iš įvairių medžiagų gaminami stalai.

Lietuvoje

Lietuvos dvarų inventoriuose stalai minimi nuo 16 amžiaus. Dvaruose ir miestuose būta įvairių Vakarų Europos baldų stilių stalų. Nuo 1579 Vilniuje, nuo 1672 Kaune, nuo 1752 Klaipėdoje veikė stalių cechai, kurių nariams suteikta privilegija gaminti ir stalus. Lietuvoje gaminti stalai dažniausiai buvo paprastesnių formų, kukliau dekoruoti už įvežtinius. 20 a. antroje pusėje pradėjo plisti pramoninės gamybos stalai.

Valstiečio gyvenime stalas užėmė ypatingą vietą: užstalėje, vadinamojoje krikštasuolėje, sėdėdavo namų šeimininkas, sodinti garbingiausi svečiai, jaunieji per vestuves. Būdavo nekilnojamų (kojos įkaltos į aslą) ir kilnojamų valgomųjų stalų. Tradiciniai stalai buvo stačiakampiai, profiliuotomis ožinėmis kojomis, sujungtomis pakojomis. Žemaitijoje ir aplink Klaipėdą buvo paplitę stalai, galuose turėję po 2 (kartais vieną) profiliuotas lentines kojas, puoštas ažūriniais ornamentais. Paprasčiausi ir labiausiai paplitę stalai – stačiakampiai, atremti 4 kampuotomis kojomis, dažnai sujungtomis pakojomis, viename šone turėjo 1–2 stalčius. Stalai būdavo dažomi tamsiomis spalvomis, Žemaitijoje pasitaikydavo puoštų tapytais ar štampuotais augaliniais motyvais.

stalas (20 a. pradžia, Šiaurės Aukštaitija)

baldų pramonė

L: A. Mikėnaitė Lietuvių liaudies baldai Vilnius 1992.