Stalowa Wola (Staliòva Volià), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į šiaurę nuo Rzeszówo, Sano (Vyslos intakas) kairiajame krante; apskrities centras.
57 620 gyventojų (2021).
Stalowa Wola – daugelio geležinkelių (linijos iš Peremislio, Tarnobrzego, Liublino, Zamostės; manevrinė stotis Stalowa Wolios dalyje Rozwadówe) ir automobilių kelių sankirta.
Juodoji metalurgija, metalo gaminių, statybos mašinų, įrenginių gamyba; didžiausia Stalowa Wolios įmonė – Huta Stalowa Wola SA, dalis jos teritorijos priklauso Tarnobrzego laisvosios ekonominės zonos Euro‑Park Wisłosan padaliniui. Tiltų plieninių konstrukcijų gamyba (Mostostal SA bendrovė), statybinių medžiagų, siuvimo, maisto (pieno) pramonė. Šiluminė elektrinė (galia 425 MW). Netoli Stalowa Wolios yra 3 gamtos rezervatai. Turizmas.
Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto visuomenės mokslų fakulteto filialas, Rzeszówo aukštosios politechnikos mokyklos skyrius, privati ekonomikos mokslų kolegija. Miesto viešoji biblioteka. Krašto (Lubomirskių rūmuose, 1786), Jono Pauliaus II muziejai. Dramos teatras. Šiuolaikinės muzikos festivalis. Vėlyvojo baroko kapucinų vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (1754) ansamblis, medinė Šv. Florijono (1802; 1943 perkelta iš Stany kaimo), Dievo Motinos Škaplierinės (1907) bažnyčios, Dievo Motinos Lenkijos Karalienės katedra (1956–73, architektas J. Bogusławskis, inžinierius K. Jankowskis).
Istorija
14 a. pradžioje pirmąkart paminėtas dabartinės Stalowa Wolios vietoje buvęs Pławo kaimas. Nuo 15 a. pabaigoje – karališkasis kaimas. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo atiteko Austrijai: 1772–1837 – Austrijos iždo, 1837–1918 – privačių asmenų nuosavybė.
1937 pradėtas statyti miestas tapo vienu svarbiausių Centriniame pramonės rajone. Pastatyta plieno lydymo ir valcavimo įmonė, įrengtos artilerijos dirbtuvės, laboratorija (čia pirmą kartą Europoje aukštakrosnių kurui panaudotos dujos), 1938 pradėta statyti elektrinė. 1939–44 veikė nacių Vokietijos koncentracijos stovykla (kalinta apie 2000 žmonių), 1939–42 – getas. 1944 Stalowa Wolią užėmė SSRS kariuomenė. 1945 suteiktos miesto teisės. 1945–46 veikė Lenkijos vokiečių koncentacijos stovykla.
1953–75 ir nuo 1999 – apskrities centras. 1973 prie Stalowa Wolios prijungta Rozwadówas, 1977 – Charzewicės.
-Rozwadów; -Charzewice