Stãlupėnai (vok. Stallupönen; nuo 1946 rus. Nesterov (Nèsterovas)), miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities rytuose, 12 km nuo Lietuvos sienos; rajono centras. 3937 gyventojai (2021). Per Stalupėnus eina Karaliaučiaus–Vilniaus geležinkelis ir plentas. Medienos apdirbimo, maisto (pieno) pramonė. Stalupėnų apylinkėse auginama rapsai, kviečiai, miežiai, avižos, bulvės, pašariniai runkeliai, veisiama galvijai, kiaulės, kasama smėlis, durpės, molis. 2 bibliotekos. Švč. Jėzaus Širdies katalikų bažnyčia (pašventinta 1927; nuo 1994 stačiatikių). 25 km nuo Stalupėnų, Čistyje Prudų kaime, yra K. Donelaičio memorialinis muziejus.
Istorija
Pirmą kartą Stalupėnai paminėti 1539 kaip Stallupen (vardas nuo Stalės upelio). 1589 (ar 1585) pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, po 1726 ir 1770 gaisrų pastatyta nauja. Stalupėnuose dirbo kunigais lietuvių raštijos darbuotojai: 1613–40 G. Virčinskis, 1651–62 J. H. Leopoldis, 1740–43 per pamaldas vargonavo K. Donelaitis, 1889–1919 antruoju kunigu dirbo K. F. Mažeika. 1550 prie bažnyčios įkurta pirmoji pradinė mokykla. 1740–42 jos kantoriumi, 1742–43 rektoriumi dirbo K. Donelaitis, 1743–46 precentoriumi ir rektoriumi – K. F. Štimeris (Stimer; manoma, lietuvių raštijos veikėjo kunigo K. Štimerio sūnus), 1805–12 precentoriumi – lietuvių raštijos darbuotojas G. L. Ostermejeris.
Stalupėnų evangelikų liuteronų bažnyčia (iki 1944)
Iki 1709–11 didžiojo maro ir bado Stalupėnuose, daugiausia apylinkėse, beveik visi gyventojai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Per jį daugiau kaip pusė jų išmirė. Po epidemijos, per didžiąją vokiškąją kolonizaciją, Stalupėnuose apsigyveno 72 zalcburgiečiai (1734 duomenys). 1722 Stalupėnams suteiktos miesto teisės. Pamaldos lietuvių kalba kartą per mėnesį ir per didžiąsias religines šventes laikytos iki 20 a. pradžios. 1860 pro miestą nutiestas Karaliaučiaus–Eitkūnų geležinkelis, 1892 – iki Tilžės. 1873–1944 Stalupėnuose veikė 5 spaustuvės; F. Fresdorfo spaustuvėje spausdinti Suvalkijos valstiečių streiko (1935–36) atsišaukimai, H. Klutke’s spaustuvė ir A. Graemerio knygrišykla 1879–1903 prekiavo Mažosios Lietuvos lietuviškais leidiniais.
Miestas smarkiai nukentėjo per 1914 Rusijos artilerijos apšaudymus. 1818–1945 Stalupėnų apskrities centras. Tarpukaryje veikė liaudies mokykla, realinė gimnazija, Luizės mergaičių licėjus, žemės ūkio mokykla, katalikų bažnyčia, sinagoga, malūnas, 3 plytų ir 1 mašinų fabrikai, jaunimo turistinė bazė. Gyventojų buvo (be įgulos): 1785 – 2357, 1817 – 2173, 1838 – 2818 (iš jų 37 lietuvininkai), 1875 – 3763, 1885 – 4181, 1905 – 5273, 1933 – 6294, 1939 – 6644. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1945) apgriautą miestą užėmė SSRS kariuomenė. 1945, per karo mūšius, bažnyčia sunaikinta. Nuo 1946 Stalupėnai priklauso Kaliningrado sričiai.
871