stambeji žemaitùkai, Lietuvos vietinių arklių veislinė grupė. Išvesta 19 a. pabaigoje Lietuvos šiaurrytinėje dalyje žemaitukus kryžminant su ristūnų (daugiausia Orlovo veislės) eržilais, Lietuvos pietryčiuose – su Šiaurės Švedijos (gudbranzdalių tipo) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais; taip buvo išvesti stambesni ir pajėgesni vietiniai arkliai. 1949 jie priskirti žemaičių veislei, nuo 1985 vadinami stambiaisiais žemaitukais.
Į kilmės knygas įrašomi nuo 1948 kaip vietinė arklių veislė. Pirmoji žemaičių veislės arklių valstybinė kilmės knyga išleista 1959 ir leista iki 1996. Kita knyga išleista 2001. Nuo 2003 stambiųjų žemaitukų veislininkyste užsiima Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija. Stambiųjų žemaitukų pajėgumo bandymai pagal vieningą metodiką buvo daromi 1954–85, atnaujinti 2001. Eržilo aukštis ties gogu 152 cm, masė 560 kilogramų. Kumelių aukštis 149 cm, masė 500 kilogramų. Spalva įvairuoja nuo gelsvos su tamsia juosta nugaroje iki tamsiai bėros ar juodos. Stambieji žemaitukai yra darbiniai važiuojamojo tipo arkliai. Naudojami kaimo turizmui, kinkiniams. Nuo 1990 populiacija labai sumažėjo. 21 a. pradžioje stambieji žemaitukai priskirti tarptautiniu mastu saugomų arklių veislei. Daugiausia auginami Sartų ir Vilniaus žirgynuose bei privačiose veislinėse bandose.
stambiųjų žemaitukų veislės eržilas
stambiųjų žemaitukų veislės eržilas
602
-žemaitukai