Stambùlo architektūrà
Iki 19 amžiaus
Stambulo istorinio miesto pastatai – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1985). Europinėje Stambulo dalyje išsidėstęs senamiestis ir naujamiestis, azijinėje dalyje – Iskidaras (su Marmuro jūros pakrantėse pastatytomis vilomis); miesto abi dalis jungia tiltai (Bosforo, 1973, Sultono Mechmedo II Užkariautojo, arba Antrasis Bosforo, 1988). Išliko hipodromo, akveduko (abu 1 a.), imperatoriaus rūmų komplekso (4–6 a.), gynybinių sienų (5 a.) liekanų, požeminių cisternų (528, 532), Bizantijos laikotarpio cerkvių (jos perstatytos į mečetes, visose išliko mozaikų).
Topkapi rūmų Stambule Bagdado kioskas (1640)
Vienas žymiausių ir meniškiausių buvusios Bizantijos imperijos statinių – Šv. Sofijos soboras (537). Gausu islamo architektūros paminklų: tvirtovių (Anatolijos, 14 a. pabaiga, Rumelijos, 15 a. vidurys), mečečių (Bajazito II Teisingojo, 1505, manoma, architektai Kemaledinas ir Hairedinas; Šachzadės, 1548; Siuleimanijės, 1557, abiejų architektas Sinanas; Sultono Achmedo I, arba Mėlynoji, 1617; Didžioji sultono Abdiulmedžido I, 1856, architektai G. A. Balyanas, N. Balyanas), medresių, mauzoliejų, rūmų (Topkapi, 15–16 a.), dengtų turgų (15 a. pabaiga–16 a. pradžia) kompleksų, pirčių, karavansarajų, fontanų.
19 amžius–21 amžiaus pradžia
Haydarpaşos geležinkelio stoties pastatas Stambule (1909)
Didžioji sultono Abdiulmedžido I mečetė Stambule (1856, architektai G. A. Balyanas, N. Balyanas)
Nutiesus geležinkelio linijas į Sofiją (1874) ir Vieną (1888) suprojektuota geležinkelio stočių pastatų (Sirkeci, 1890, architektas A. Jachmundas, Haydarpaşos, 1909). 19–20 a. pastatyta rūmų (Dolmabahçės, 1855, architektas G. A. Balyanas, Çirağano, 19 a. antra pusė), sakralinių (bažnyčių – Anglikonų, 1868, architektas G. E. Streetas, Šv. Antano Paduviečio, 1912, architektas G. Mongeri, sinagogų – Neve Šalomo, 1951), visuomeninių ir administracinių (Centrinio pašto rūmai, 1909, architektas Vedatas; biurų pastatas Vakif Han 1912–26, architektas Kemalettinas, viešbutis Hilton 1955, architektūrinė bendrovė Skidmore, Owings & Merrill) pastatų.
Po II pasaulinio karo suprojektuota gyvenamųjų kvartalų (Levento I–IV, pradėta 1949, Ataköy I–II, pradėta 1957). Raiškesni 20 a. antros pusės–21 a. pradžios statiniai: Tarptautinio Atatürko oro uosto terminalas (1969–84, architektas H. Tabanlioğlu), Dailės akademijos priestatas (1983, architektas S. H. Eldemas), Kultūros ir kongresų rūmai (1997, architektas T. Altonas ir kiti), banko Türkiye İş Bankasi būstinė (2000, architektai D. Tekeli, S. Sisa), Moderniojo meno muziejaus rūmai (2007, architektai E. Arolatas, N. Saymas).
1729
-Stambulas