Stambùlo istòrija
Miesto (europinės dalies) pradžia – Bizantijo miestas. Jį apie 667 pr. Kr. įkūrė graikai iš Megaros. Miestas kontroliavo prekybos kelius iš Azijos į Europą ir iš Juodosios jūros į Egėjo jūrą, todėl jį dažnai puldinėjo gretimos valstybės ir tautos. 74 pr. Kr. užimtas Romos. 3 a. po Kr. kelis kartus užpultas barbarų.
324 Romos imperatorius Konstantinas I Didysis mieste pradėjo dideles statybas; jo plotas padidėjo kelis kartus. 330 05 11 Romos imperijos sostinė iš Romos oficialiai perkelta į Bizantiją, kuris buvo pavadintas Naująja Roma, Konstantinopoliu. 395, imperijai suskilus į Vakarų ir Rytų, Konstantinopolis tapo Rytų Romos (Bizantijos) imperijos sostine. 476 Vakarų Romos imperijai žlugus jo reikšmė dar labiau padidėjo; miestas tapo svarbiausiu Vakarų pasaulio kultūros ir krikščionybės židiniu – tai sudarė palankias sąlygas jam plėstis (330 turėjo 80 000, 530 – 590 000, 1000 – 750 000 gyventojų) ir turtėti. Mieste buvo įvairių tautų gyventojų – graikų, armėnų, gruzinų, dakų, ilyrų, gotų, arabų. 11–12 a. susilpnėjus Bizantijos imperijai Konstantinopolis smuko; 1200 turėjo 350 000 gyventojų.
Per IV kryžiaus žygį (1204) užimtas ir nusiaubtas kryžininkų; nuo 1204 jų sukurtos Lotynų imperijos sostinė. 1261 užimtas Nikėjos imperatoriaus Mykolo VIII Paleologo, miestas vėl tapo atkurtos Bizantijos imperijos sostine, bet buvusios galybės neatgavo; 1453 turėjo tik 56 000 gyventojų. 1453 05 29 (po 2 mėnesių apgulties) užimtas turkų osmanų. 1457 sultono Mechmedo II Užkariautojo iniciatyva paverstas Osmanų imperijos (Turkijos) sostine ir pavadintas Stambulu.
Konstantinopolis (Stambulas) Georgo Brauno (1541–1622) ir Franzo Hogenbergo (1535–90) atlase Civitates Orbis Terrarum
Mieste sultonai ir didikai statė rūmus, haremus, mauzoliejus, mečetes. Daugelis bizantiečių šventyklų buvo paverstos mečetėmis (pvz., Šventosios Sofijos soboras). Kūrėsi mokyklos, spaustuvės (pirmoji 16 a. viduryje), bibliotekos (1557 Siuleimanijos). Į Stambulą kėlėsi daug Osmanų imperijos provincijų gyventojų, užsieniečių; mieste atsirado ir iš Ispanijos bei Portugalijos išvytų žydų rajonai (1566 Stambulas turėjo apie 600 000 gyventojų). 1517 turkams osmanams užėmus Kairą į Stambulą buvo pervežta daugelis islamo relikvijų.
18 a. pabaigoje–19 a. prasidėjus Osmanų imperijos europeizacijos ir modernizacijos procesui Stambule pradėti statyti baroko, rokoko, eklektinio stiliaus pastatai, kūrėsi europietiško pavyzdžio aukštosios mokyklos (1773 įkurtas Stambulo technikos universitetas), muziejai (1869 įkurtas Stambulo archeologijos muziejus). 1871 nutiesta pirmoji tramvajaus linija. 1889 baigtas tiesti geležinkelis Paryžius–Stambulas. 19 a. pabaigoje įrengtos modernios elektros energijos ir vandens tiekimo sistemos. 1897 turėjo 1 059 000 gyventojų. 1919–23 okupuotas Antantės (Didžiosios Britanijos, Graikijos, Prancūzijos) kariuomenės.
1923 10 13 Turkijos sostinė iš Stambulo buvo perkelta į Ankarą, bet Stambulas liko svarbiausiu šalies ekonominiu ir kultūriniu centru. 1975 turėjo 2 547 000, 1990 – 9 220 000 gyventojų.
Bizantijas; Konstantinopolis; -Byzantyon; -Stambulas
2271