Stanaičia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Suvalkijos – 4 broliai partizanai (2 iš jų tapo išdavikais).
Tėvai – mažažemiai valstiečiai, kilę iš Būdininkų kaimo (Gudelių valsčius). Sūnūs tapo partizanais mirus tėvams. Juozas (slapyvardis Liūtas; 1912–1947 07 30) tarnavo Lietuvos kariuomenėje; leitenantas. Nuo 1944 antros pusės buvo Geležinio Vilko rinktinės Liūto būrio vadas. Vadovavo Raišupio kautynėms (1947 07 30), kuriose žuvo. Klemensas (1926–?) partizanu tapo 1945, tačiau greitai legalizavosi. 1950 saugumo užverbuotas dalyvavo naikinant kovotojus, įdavė brolį Albiną. Vytautas (slapyvardis Aidas; g. 1928, m. 1952 12 12 Miknonyse, Gudelių apyl.) partizanu tapo 1945. Buvo Geležinio Vilko rinktinės būrio vadas, vėliau – Pietų Lietuvos srities vado S. Staniškio (slapyvardžiu Litas) adjutantas. Žuvo.
Juozas Stanaitis
Albinas (slapyvardis Briedis; g. 1930, m. 1976 Vilniuje) priklausė Geležinio Vilko rinktinei. 1952 12 12 žuvus broliui Vytautui, tapo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado S. Staniškio adjutantu. 1953 pradžioje brolio Klemenso išduotas, saugumo buvo užverbuotas agentu ir išdavė S. Staniškį (1953 02 03 vadavietėje nusišovė). 1976 nusižudė. Jurgis (slapyvardis Trimitas; 1932–1952 10 Gudelių apyl.) buvo Dzūkų rinktinės kovotojas. Su broliu Vytautu rūpinosi Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado S. Staniškio apsauga ir buitimi. Saugumiečiams vykdant S. Staniškio suėmimo operaciją, sunkiai sužeistas ir mirė.
2921