Liubšin Stanislav (rus. Станислав Любшин; Stanislavas Liubšnas) 1933 04 06Vladykino (dabar Maskvos dalis), rusų aktorius. 1959 baigęs M. Ščepkino teatro mokyklą vaidino Maskvos teatruose: teatre Sovremennik (1959–63), Teatr na Taganke (1964–67), M. Jermolovos teatre (1974–77), Teatr na Maloj Bronnoj (1977–79). Nuo 1980 vaidino A. Čechovo Maskvos dailės teatre (iki 1989 Maskvos dailės teatras). Svarbiausi vaidmenys: Autorius (Mūsų laikų herojus 1964, pagal M. Lermontovą), Šamanovas (A. Vampilovo Praeitą vasarą Čiulimske 1974), Pachomovas (I. Dvoreckio Veranda miške 1976), Tartiufas (Molière’o Tartiufas 1981), Kunigaikštis Chevistavi (Griūtis 1982, pagal M. Džavachišvili), Ivanovas, Gajevas, Veršininas (A. Čechovo Ivanovas 1986, Vyšnių sodas 1989, Trys seserys 1997), Andersenas (Meilė – kaip tylus vakaras 1994, pagal P. O. Enquistą), Grafas de Gišas (E. Rostand’o Cyrano de Bergeracas 2000).
S. Liubšin. Piromovo vaidmuo (Vladimiro Arro Vaga 1987, režisierius Leonidas Cheifecas, dailininkas Davidas Borovskis‑Brodskis; M. Gorkio Maskvos dailės teatras)
Nuo 1959 kine sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų; svarbesni: Slava Kostikovas (Man dvidešimt metų / Iljičiaus užkarda 1965, visas leistas rodyti 1988, režisierius M. Chucijevas), Belovas / Vaisas (Skydas ir kalavijas 1968, režisierius V. Basovas), Kotikovas (Monologas 1973, režisierius I. Averbachas), Vladimiras Nikolajevičius (Pakviesk mane į tolį šviesų 1978, pagal V. Šukšiną, ir režisierius, su G. Lavrovu), Iljinas (Penki vakarai 1979, režisierius N. Michalkovas), Poluškinas (Nešaudykite baltųjų gulbių 1980, režisierius R. Nachapetovas, televizijos filmas), Maškovas (Kin dza dza 1987, režisierius G. Danelija). Vaidyba psichologiškai tiksli, tikroviška, intelektuali, dažnai derinama pažeidžiamumas ir vidinė stiprybė, šiurkštumas ir dvasinis subtilumas.