Stanislãvskio sistemà, K. Stanislavskio sukurtos sceninės kūrybos, aktoriaus meistriškumo teorijos ir metodologijos sąlyginis pavadinimas. Grindžiama vaidybos ir režisūros kūrybinio proceso analize: aiškinami kūrybą valdantys psichofiziniai dėsniai, aptariama intuicijos, valios, proto, jausmų, pasąmonės, aktoriaus išorinių ir vidinių duomenų reikšmė kūrybai, išskiriami ir apibūdinami kūrybos proceso elementai (dėmesys, logika ir nuoseklumas, vaizduotė, emocinė atmintis, atsipalaidavimas, plastika, ritmas, balso technika) ir jų tobulinimo metodai.
Svarbiausia dalis – vaidybos proceso, aktoriaus persikūnijimo į personažą tyrimas. Nurodoma, kad šį procesą sudaro 2 etapai: aktoriaus saviruoša ir vaidmens kūrimas. Aktoriaus saviruoša grindžiama nuolatiniu vaidybos technikos (kūrybos elementų) tobulinimu, kasdieniu trenažu; darbas su vaidmeniu – sceninio personažo, būdingųjų jo bruožų kūrimu, fizinių ir dvasinių aktoriaus savybių panaudojimu (kurdamas vaidmenį aktorius privalo kaskart tarsi iš naujo į jį visiškai įsijausti ir išgyventi). Svarbiausi vaidmens kūrimo ir režisūros elementai: ištisinis veiksmas (rusiškai skvoznoje deistvije) ir viršuždavinys (rusiškai sverchzadačia; kūrybinių idėjų visuma ir jų įgyvendinimas spektaklyje). Stanislavskio sistema nusako vaidybos ir režisūros santykį, pabrėžia šių kūrybos sričių darną (vaidmens kūrimo principai siejami su režisūros koncepcija, pjesės idėja).
Stanislavskio sistema. Spektaklio A. Čechovo Žuvėdra scena (režisieriai K. Stanislavskis, V. Nemirovičius‑Dančenko, 1898, dailininkas V. Simovas; Maskvos dailės teatras)
Stanislavskio sistema susiklostė K. Stanislavskiui apibendrinus savo ir kitų teatro kūrėjų kūrybinę ir pedagoginę patirtį. Sistemos plėtotė glaudžiai susijusi su Maskvos dailės teatro ir šio teatro Pirmosios studijos spektakliais. Stanislavskio sistema turėjo daug įtakos Rusijos ir pasaulio teatro raidai.
L: M. Knebel Veiksminė pjesės ir vaidmens analizė Vilnius 1973; N. Gorčakov Režissjorskie uroki K. S. Stanislavskogo Moskva 1950; V. Toporkov K. S. Stanislavskij na repeticii Moskva 1950; V. Prokofjev V sporach o Stanislavskom Moskva 1962; M. Stroeva Režissjorskie iskanija Stanislavskogo: 1898–1917 Moskva 1973, Režissjorskie iskanija Stanislavskogo: 1917–1938 Moskva 1977; N. Sibirjakov Mirovoe značenie Stanislavskogo Moskva 1974.