Horno-Popławski Stanisław (Stanislavas Hòrnas‑Poplãvskis) 1902 07 14Kutaisi 1997 07 06Sopot, lenkų skulptorius. 1923–1931 studijavo tapybą ir skulptūrą Varšuvos dailės mokykloje. 1932–1939 dėstė skulptūrą Vilniaus universitete, 1946–1949 – M. Koperniko universitete Torunėje, 1949–1970 – Aukštojoje dailės mokykloje Gdanske; profesorius (1957). Vilniaus dailininkų draugijos narys. Daugiausia kūrė iš granito, kartais marmuro, bronzos. Sukūrė kamerinių skulptūrų (Belojanniso motina 1953, Prisiminimai iš Agrigento 1958–1960, Krematoriumo liepsna 1969, Problema 1982), paminklų (antkapinis vyskupo W. Bandurskio Vilniaus katedroje, 1937, H. Sienkiewicziaus Bydgoszcziuje, 1968, K. Szymanowskio Słupske, 1972), altoriaus skulptūrų (Trinitorių bažnyčiai Vilniuje, bažnyčioms Arnionyse, Rūdiškėse). Prisidėjo restauruojant Aušros vartus ir kitą Vilniaus architektūrinį paveldą. S. Horno-Popławskio kūryboje ryšku senovės Egipto, antikos dailės, A. Maillolio, Ch. Despiau įtaka. Dalyvavo Tarptautinėje šiuolaikinės skulptūros parodoje Paryžiuje (1956, 1961), Venecijos bienalėje (1962), šiuolaikinės dailės bienalėje Florencijoje (1969; Aukso medalis).
S. Horno-Popławski. Šota Rustaveli (granitas, 1971)