Stanisław Ignacy Witkiewicz
Witkiewicz Stanisław Ignacy (Stanislavas Ignacas Vitkèvičius), slap. Witkacy 1885 02 24Varšuva 1939 09 18Jeziory (dabar Velyki Ozera, Rovno sritis; nusižudė), lenkų rašytojas, meno teoretikas, dailininkas, fotografas. S. Witkiewicziaus sūnus. 1904–05 studijavo Krokuvos dailės akademijoje.
Dailė
Dailės kūrybai įtaką darė natūralizmas, vėliau – sintetizmas, postimpresionizmas (Nakties peizažas 1902, Ignaco Wasserbergo portretas 1913). 1914 kaip fotografas ir piešėjas keliavo po Ceiloną (dabar Šri Lanka), Australiją. 1918 prisijungęs prie Lenkijos formistų tapo jų vienu teorinių lyderių, propagavo vadinamąją grynąją formą, tapė ekspresyvias groteskiškas kompozicijas nerealiuose arba egzotiškuose peizažuose; būdinga plokščios formos, ryškios spalvos, sudėtinga, dinamiška kompozicija (Kompozicija, Šėtonas. Pasaka, Fantazija. Miško kirtimas, Kova, visi 1920–25).
S. I. Witkiewicz. Kova (aliejus, 1921–22, Meno muziejus Lodzėje)
Teatras, literatūra
1922–23 bendradarbiavo avangardo žurnale Zwrotnica. 1925 Zakopanėje įkūrė eksperimentinį teatrą (čia statė savo pjeses). Filosofines ir estetines pažiūras išdėstė esė (rinkiniai Naujos tapybos formos / Nowe formy w malarstwie 1919, Estetiniai eskizai / Szkice estetyczne 1922, Teatras. Grynosios formos teorijos įžanga / Teatr. Wstęp do teorii Czystej Formy 1923, Nešvarios sielos / Niemyte dusze 1936).
S. I. Witkiewicz. Jadwiga Janczewska, Zakopanė (sidabro želatinos atspaudas, apie 1913, Metropolitano meno muziejus)
S. I. Witkiewicziaus katastrofizmo nuotaikos, kylančios iš įsitikinimo, kad miršta metafizinių pojūčių svarbiausi šaltiniai – religija, filosofija, menas, – ryšku grotesko dramose (Pragmatikai / Pragmatyści 1920, Tumoras Muzgovičius / Tumor Mózgowicz 1921, Naujas išvadavimas / Nowe Wyzwolenie, parašyta 1922–23, pastatyta 1925, Mažame dvarelyje / W małym dworku 1923, Janas Macejus Karolis Vsceklica / Jan Maciej Karol Wścieklica 1925, Batsiuviai / Szewcy 1934, Motina / Matka, išleista 1964, Giubalis Vahazaras / Gyubal Wahazar, išleista 1966). Romanuose 622 Bungo kritimai, arba Demoniškoji moteris (622 upadki Bunga, czyli Demoniczna kobieta, parašyta 1910–1911, išleista 1972), Rudens atsisveikinimas (Pożegnanie jesieni 1927), Besotystė (Nienasycenie 1930, lietuvių kalba 2021), Vienintelė išeitis (Jedyne wyjście, parašyta 1933, išleista 1968) nagrinėjamos meno ir menininko krizės problemos.
760
Witkacy. Plėšrūniškas protas Vilnius 2018.