Leśniewski Stanisław (Stanislavas Lesnèvskis) 1886 03 30Serpuchov (Rusija) 1939 05 13Varšuva, lenkų filosofas, logikas. Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovas. K. Twardowskio mokinys. Rašė ir vokiečių kalba. Dr. (1912).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Studijavo matematiką ir filosofiją Leipcigo (1904–06), Heidelbergo, Ciuricho, Miuncheno (1909–10), Lvovo (1910–12) universitetuose. 1919–39 dėstė Varšuvos universitete; profesorius (1919).
Logika ir filosofija
Pritarė logicizmui, plėtojo B. Russello idėjas. Sukūrė tris logines sistemas, skirtas dedukcinių mokslų metateorijai: mereologiją – dalies ir visumos santykio teoriją, ontologiją – klasių ir santykių skaičiavimo sistemą su semantinių kategorijų hierarchija, prototetiką – pirmųjų pradų teoriją, sudarytą kaip teiginių ir predikatų dvireikšmių skaičiavimų junginys. Jos tobulai formalizuotos, skatino metaloginius ir metamatematinius tyrimus. Spręsdamas loginių antinomijų problemą teigė, kad taisyklingos struktūros kalba, kurioje nepainiojamos skirtingos semantinės kategorijos, išvengia antinomijų – jos būdingos tik šnekamajai kalbai.
Stanisław Leśniewski (apie 1910)
Kritikavo sąvokų hipostazavimą – loginių ir matematinių objektų laikymą savarankiškomis esybėmis. Nebaigė kurti chronologijos (laiko išraiškų) ir stereologijos (erdvės išraiškų) formaliųjų teorijų.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Bendrosios aibių teorijos pagrindai (Podstawy ogólnej teorii mnogości 1913), Apie matematikos pagrindus (O podstawach matematyki 1929), Naujosios matematikos pagrindų sistemos bruožai (Grundzüge eines neuen Systems der Grundlagen der Mathematik 1929), Apie ontologijos pagrindus (O podstawach ontologji 1930).