Mackiewicz Stanisław (Stanislavas Mackèvičius), slap. Cat 1896 12 18Sankt Peterburgas 1966 02 18Varšuva, lenkų rašytojas.
Biografija
Nuo 1916 Lenkijos jaunimo sąjungos Zet, 1916–17 Lenkų karinės organizacijos narys. 1917 bendradarbiavo laikraštyje Czas. 1919–21 Lenkijos–sovietinės Rusijos karo dalyvis. 1922 Vilniuje įkūrė laikraštį Słowo, 1922–39 redaktorius, nuo 1923 leidėjas. Prasidėjus II pasauliniam karui išvyko į Paryžių. 1946–50 savaitraščio Lwów i Wilno redaktorius; bendradarbiavo leidiniuose Wiadomości (Londonas), Kultura (Paryžius), Dziennik Polski (Detroitas). 1954–55 Lenkijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras emigracijoje. 1956 grįžo į Lenkiją. Varšuvos universitete dėstė rusų literatūrą. 1964 su kitais gindamas žodžio laisvę pasirašė vadinamąjį Trisdešimt keturių laišką.
Kūryba
Išleido istorinių, politinių, literatūrinių apybraižų knygas Mano nusivylimų knyga (Książka moich rozczarowań 1939), Lenkijos istorija. Nuo 1918 lapkričio 11 iki 1939 rugsėjo 17 (Historia Polski. Od 11 listopada 1918 do 17 września 1939 1941), Raktas į Piłsudskį (Klucz do Piłsudskiego 1943), Dostojevskis (Dostojewski 1947), Stanislovas Augustas (Stanisław August 1953), Žaliosios akys (Zielone oczy 1958), Buvo puota (Był bal 1961), Erezija ir tiesa (Herezje i prawdy 1962), Radvilų rūmai (Dom Radzwiłłów 1962), Europa in flagranti (1965).
3047