Stanisław Pigoń

Pigoń Stanisław (Stanislavas Pgonis) 1885 09 27Kombornia (Pakarpatės valstija) 1968 12 18Krokuva, lenkų literatūrologas. Habil. dr. (1921). Lenkų mokslų akademijos (1929), Lenkijos mokslų akademijos (1952) narys. Žymus Lenkijos romantizmo ir modernizmo laikotarpių tyrinėtojas. Per I pasaulinį karą tarnavo Austrijos kariuomenėje. 1906–12 Jogailos universitete studijavo lenkų filologiją. 1919–20 dėstė Poznanės universitete. 1921–30 Vilniaus universiteto literatūros profesorius, 1927–28 rektorius. Nuo 1931 bendradarbiavo leidinyje Pamiętnik Literacki. Nuo 1931 ir 1945–60 lenkų literatūros profesorius Jogailos universitete. II pasaulinio karo pradžioje su grupe Jogailos universiteto profesorių kalintas Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje. Varšuvos mokslo draugijos narys (1951). Parašė veikalus: Apie A. Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų knygą“ (O „Księgach narodu i pielgrzymstwa polskiego“ A. Mickiewicza 1911), Iš Mickevičiaus epochos (Z epoki Mickiewicza 1922), Šimtmečio senumo balsai (Głosy sprzed wieku 1924), Iš senojo Vilniaus (Z dawnego Wilna 1929, jame paskelbtas straipsnis apie būtinybę Vilniaus universitete įkurti lietuvių kalbos katedrą), Romantizmo aukštumose (Na wyżynach romantyzmu 1936), Tarp kūrėjų (Wsród twórców 1947), Aleksandro Fredros dirbtuvėje (W pracowni Aleksandra Fredry 1956), „Ponas Tadas“. Augimas. Didybė. Šlovė („Pan Tadeusz“. Wzrost. Wielkość. Sława 1934), Władysław Orkan (1958), atsiminimų knygą Iš Kombornios į pasaulį (Z Komborni w świat 1946). Parengė A. Mickevičiaus, A. Fredros, S. Żeromskio, W. Orkano, Z. Krasińskio ir kitų rašytojų raštų leidimų.

3047