Stanisław Smolka
Smolka Stanisław (Stanislavas Smòlka) 1854 06 29Lvovas 1924 08 27Nowoszycy (Polesė; palaidotas Krokuvoje), lenkų istorikas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrinėtojas. Dr. (1873).
Veikla
1876–83 Lvovo, 1883–1902 Jogailos universiteto Krokuvoje (1895–96 rektorius), nuo 1919 Liublino universiteto profesorius. Nuo 1881 Krokuvos mokslų akademijos narys, 1891–1902 jos generalinis sekretorius. 1908–19 Miestų ir žemių aktų krašto muziejaus Krokuvoje direktorius. 1886 vadovavo istorikų grupei, kuri Romoje tyrė Vatikano archyvą.
Publikacijos
Svarbiausi veikalai: Meška Senasis ir jo amžius (Mieszko Stary i jego wiek (1881; apie 10 a. pirmąjį Piastų dinastijos Lenkijos valdovą ir įvykius šalyje), Vytautas prie Griunvaldo (Witold pod Grunwaldem 1882), Istorijos apybraižos (Szkice historyczne 2 tomai 1882–83), Kęstutis ir Jogaila (Kiejstut i Jagiełło 1889), Seniausieji rusų–lietuvių istorijos paminklai (Najdawniejsze pomniki dziejopisarstwa rusko litewskiego 1890), Penkių šimtų metų sukakčiai (W pięciowiekową rocznicę 1886; 2 leidimas pavadinimu Lietuvos unija su Karūna – Unia Litwy z Koroną 1903), Lenkų tautos istorija (Dzieje narodu polskiego 2 tomai 1897), Vladislovas Jogaila (Władysław Jagiełło 1920).
Suredagavo, parašė pratarmę ir 1898 Krokuvoje išleido į lenkų kalbą išverstą M. Valančiaus knygą Žemaičių vyskupystė (Biskupstwo żmujdzkie).
Krėvos uniją (Krėvos sutartis) vertino kaip LDK inkorporaciją į Lenkijos karalystę, esą ji užkirtusi Vokiečių ordinui kelią į Rytus, išvadavusi Lietuvą iš sustingusio stačiatikiškojo pasaulio. Pripažino, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vadovaujami LDK didikai pagrįstai priešinosi lenkų ponų siekiams Kunigaikštystę paversti Lenkijos karalystės provincija.
415