Stanisław Szczęsny Potocki

Potocki Stanisław Szczęsny (Feliks) (Stanislavas Ščensnas (Feliksas) Potòckis), vardų lietuviška tradicija Stanislovas Feliksas 1752Krystynopol (dabar Červonohrad, Lvovo sr.) 1805 03 14Tulčyn (Podolė), Abiejų Tautų Respublikos politikas. Nuo 1767 Belzo seniūnas, 1774–80 Lenkijos didysis vėliavininkas. 1782–88 Rusios vaivada. Nuo 1784 generolas leitenantas, Podolės divizijos vadas. 1788–92 Lenkijos artilerijos generolas. Nuo 1784 priklausė didikų opozicijai. Prorusiškos orientacijos, būdamas Ketverių metų seimo (1788–92) deputatu priešinosi patriotų grupuotės rengiamoms reformoms. 1790 išvyko iš Lenkijos. S. S. Potockio rezidencija Vienoje nuo 1790 buvo Seimui priešiškos propagandinės veiklos centras. S. S. Potockis siekė panaikinti monarchiją ir centrinę valdžią, sukurti federacinių provincijų respubliką. 1790 slapta susirašinėjo su Jekaterinos II favoritu G. Potiomkinu: ragino Rusiją imtis karo veiksmų prieš Seimą. 1792 tapo vienu Targowicos konfederacijos, kuri suteikė Rusijai pretekstą surengti karinę intervenciją į Abiejų Tautų Respubliką, organizatorių ir jos maršalka. Seimas pašalino S. S. Potockį iš pareigų. Per 1794 Kosciuškos sukilimą S. S. Potockis už akių buvo nuteistas mirti (nuosprendis simboliškai įvykdytas pakariant jo portretą). S. S. Potockis išvyko į Rusiją, vėliau į Vieną. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795) sugrįžo į Tulčyną (čia buvo S. S. Potockio dvarų centras). 1797 Rusijos valdžia suteikė jam generolo anšefo laipsnį, bet politinės įtakos S. S. Potockis nebeturėjo.