Bòhušas-Sestšencẽvičius Stanislovas Jonas (lenk. Stanisław Jan Bohusz-Siestrzeńcewicz, bltr. Станіслаў Богуш-Сестранцэвіч) 1731 09 03Zanki (dabar Svisločiaus rj.) 1826 12 01Sankt Peterburgas (palaidotas Šv. Stanislovo bažnyčioje Sankt Peterburge), Vilniaus vyskupijos administratorius, Mogiliavo arkivyskupas. Poetas, dramaturgas, vertėjas ir slavistas. Imperatoriškosios Sankt Peterburgo akademijos narys (1807). Titulinis Kilikijos vyskupas (1773). Vilniaus kanauninkas koadjutorius (1768), koadjutorius (1773–83), pirmasis Mogiliavo arkivyskupas (nuo 1783), Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (1790), Maltos ordino riteris Rusijoje (1798).
Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius
Išsilavinimas ir religinė veikla
1745 baigęs Slucko gimnaziją tarnavo Prūsijos kariuomenėje, sužeistas Kaseldorfo mūšyje (1745) netrukus paliko kariuomenę. Studijavo teologiją Berlyne, vėliau Karaliaučiuje. Nuo 1748 Frankfurto prie Oderio universitete studijavo filosofiją. 1754 arba 1748–51 atsivertė į katalikybę (gimė evangelikų reformatų šeimoje). 1763 įšventintas kunigu, dirbo Gomelyje, vėliau Babruiske. 1773 konsekruotas vyskupu ir paskirtas Rusijos imperatorės Jekaterinos II įsteigtos Baltarusijos katalikų vyskupijos vyskupu su rezidencija Smolenske (jam buvo pavaldūs visi lotynų apeigų katalikai Rusijos imperijoje). 1782 Jekaterina II vietoj Baltarusijos katalikų vyskupijos įsteigė Mogiliavo arkivyskupiją ir S. J. Bohušą-Sestšencevičių paskyrė arkivyskupu (popiežius patvirtino 1784). Buvo palankus caro valdžiai, pasisakė už Katalikų Bažnyčios Rusijoje pavaldumą pasaulietinei valdžiai, prisidėjo prie lotynų apeigų naikinimo Rusijos imperijos teritorijoje.
Kita veikla
1774 Mogiliave įsteigė spaustuvę (joje buvo spaudinama religinė ir pasaulietinė literatūra), 1783 – teatrą.
1813–23 Laisvosios ekonominės draugijos prezidentas.
Sukūrė literatūros kūrinių, parašė istorijos darbų, knygelę apie slavų ir sarmatų kilmę, lietuvių kalbos gramatiką.
Apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas (1773), Baltojo Erelio ordinas (1779).