Kostkà Stanislovas (Stanisław Kostka) 1550 10 28Rostkowo (Przasnyszo apskr.) 1568 08 15Roma (palaidotas Šv. Andriejaus bažnyčioje Kvirinalyje), jėzuitas. Šventasis (1726; šventė Katalikų Bažnyčioje – rugsėjo 18). Jėzuitas (1567). Gimė lenkų didikų šeimoje, buvo rengiamas visuomeniniam gyvenimui, auklėjamas kataliku. 1564 buvo pasiųstas studijuoti į jėzuitų kolegiją Vienoje. Mokėsi kalbų, buvo Šv. Barboros sodalicijos narys. Gyveno kukliai, atsidavė vien studijomis, kaip didiko sūnus rengėsi labai kukliai ir daug laiko melsdavosi ir mąstydavo. 1565 sunkiai susirgo. Nujausdamas galimą mirtį prašė jam suteikti Švč. Sakramentą. Jo brolis Paulius atkalbinėjo, kad liga negrėsminga. Supratęs, kad kunigas neateis, Stanislovas meldė šv. Barboros, draugijos globėjos, pagalbos, kad jam būtų leista prieš mirtį priimti komuniją. Ši malda buvo išklausyta, šv. Barbora su dviem angelais atnešė komuniją.
Stanislovas Kostka (spaudinys, 1906, leidėjas Juozas Angrabaitis)
Po to Stanislovui pasirodė Švč. Mergelė Marija su kūdikiu, kurį leido Stanislovui paimti ant rankų, ir paragino jį stoti į Jėzaus draugiją. Po šių vizijų Stanislovas pasveiko ir vėl galėjo mokytis kolegijoje. Prieš tėvo valią jis nusprendė tapti jėzuitu. Vokietijos jėzuitų provincijolo P. Canisijaus buvo pasiųstas į Romą. 1567 įstojo į jėzuitų noviciatą. Garsėjo nuolankumu, dideliu pamaldumu ir tyrumu.
Novicijų, mokinių, studentų ir nepagydomų ligonių globėjas. 1962 popiežiaus Jono XXIII patvirtintas Lenkijos globėju.
Atributai – Ostija, angelas, Švč. Mergelė Marija su kūdikiu.
Ikonografijoje vaizduojamas jaunas, tamsaus gymio, kartais laikantis kūdikėlį Jėzų.
Šv. Stanislovo Kostkos vardas suteiktas Dūkšto ir Gasčiūnų bažnyčioms, Paberžės gimnazijai.
Lietuvoje gegužė 8 švenčiamos Stanislovinės (priėmus krikščionybę Cibulinė sutapatinta su Šv. Stanislovo diena), vyksta Šv. Stanislovo atlaidai.