Stanislovas Riauba
Riáuba Stanislovas 1904 11 13Godeliai (Platelių valsčius) 1982 04 12Beržoras, lietuvių tautodailininkas skulptorius. Nuo 1960 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje (1964, 1975), Plungėje (1979, pomirtinė 2004). Nuo 1920 piemenaudamas peiliuku drožė paukštelius, žvėrelius, pypkes, rėmelius, dėžutes, jas pagražindavo lapeliais, brūkšneliais. Iš ankstyvųjų kūrinių žinomos didelės, dekoratyvios, apibendrintos formos skulptūros Nekaltojo prasidėjimo Švč. Mergelė Marija (1936), Angelas sargas (1942). 6 dešimtmetyje drožė šventųjų skulptūrėles, užgavėnių kaukes, žaislus, dėžutes, jas puošė reljefinėmis gėlėmis, žvaigždutėmis, trilapiais, vynuogių kekėmis; rankšluostines, pelenines, lazdas paįvairindavo figūriniais motyvais.
Kūryboje vyravo folkloro, kasdienės buities ir švenčių motyvai, pasakų, legendų, istoriniai personažai, dažnos velnio, raganos figūros, stebuklingi paukščiai, slibinai, 7 dešimtmečio viduryje atsirado ilgaplaukių vešliomis garbanomis gražuolių princesių ir karalaičių. Skulptūrėlės nedidelės, apvalios, išraiškingai deformuotos, glotnios, dekoratyvios, dažytos ryškiomis spalvomis (Ponas ir mužikas, Malūnininkas, Davatka ir velnias, Ragana, visi 1961). Brandžiausi kūriniai – Gyvačių kerėtojas (1964), Platelių ežero salos ragana, Laikrodininkas (abu 1965), Karys (1966), vėlyvojo laikotarpio – Orleano mergelė, Dinozauras, Slibinas (visi 1978), Gėlių karalienė (1979). Skulptūras drožė iš liepos, drebulės, kartais ąžuolo, jos pasižymi liaudišku humoru, fantazija, drožybos kruopštumu, meistriškumu, meninės formos išraiškingumu. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose.
S. Riauba. Platelių ežero salos ragana (medis, polichromija, 1965, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
L: Stanislovas Riauba / sud. J. Rudzinskas Vilnius 2004.
2988