Stanslovo Augùsto kòdeksas, Abiejų Tautų Respublikos baudžiamosios, civilinės ir proceso teisės projektas. Rengtas 1792. Ketverių metų seime kilo idėja kodifikuoti galiojančią teisę. Šios idėjos įgyvendinimo teisiniu pagrindu tapo Gegužės trečiosios konstitucijos 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Seimas specialiu įsakymu įtvirtins naują baudžiamosios ir civilinės teisės kodeksą. Stanislovo Augusto Poniatovskio iniciatyva iš patyrusių teisininkų, teisės profesorių, Seimo deputatų (H. Kołłątajaus, H. Stroynowskio, J. Januszewicziaus, J. Szymanowskio, F. Barsso, T. Ostrowskio) sudarytos 2 kodifikacijos komisijos – Karūnos ir Lietuvos.
Stanislovo Augusto kodeksas rengtas remiantis humanizmo idėja, to meto valstybės realijomis ir galiojančia teise, tęstos Ketverių metų seimo reformos. Baudžiamajame persekiojime akcentuota nekaltumo prezumpcija ir įrodymai, bausme siekta auklėti nusikaltėlį. Nors norėta išsaugoti tradicinį visuomenės sluoksnių suskirstymą, nustatyta didikų ir miestiečių teisių suvienodinimas. Numatyta įsteigti teismą valstybinių valstiečių byloms spręsti.
Kodifikacijos darbus nutraukė 1792 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karas. Stanislovo Augusto kodeksas nebuvo baigtas, bet liko komisijos parengta vertinga medžiaga, ypač teisminio proceso klausimais.