Cavell Stanley Louis (Stanlis Luisas Kãvelas) 1926 09 01Atlanta (Džordžijos valstija) 2018 06 19Bostonas (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Dr. (1961). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1978). 1947 baigė muzikos studijas Kalifornijos universitete (Berkeley), 1948–51 studijavo psichologiją ir filosofiją Kalifornijos universitete (Los Andželas), 1951–56 – filosofiją Harvardo universitete. 1956–62 dėstė Kalifornijos universitete (Berkeley), 1963–97 – Harvardo universitete; profesorius emeritas (1997). Po 1997 dar dėstė Yale’io ir Čikagos universitetuose. Amerikos filosofų asociacijos Rytų skyriaus prezidentas (1996–97).
Stanley Louis Cavell
Idėjos
Pažiūroms turėjo įtakos L. Wittgensteinas, J. L. Austinas, F. Nietzsche, M. Heideggeris, R. W. Emersonas, H. D. Thoreau. Tyrinėjo ir kritikavo įvairias skepticizmo (epistemologinio, etinio ir kitas) formas. Teigė, kad skepticizmas yra šiuolaikinės filosofijos pagrindas, įtvirtintas R. Descartesʼo. S. L. Cavello požiūriu, pasaulio ir kitų būtybių egzistavimas yra ne žinojimo dalykas – jų buvimas turi būti priimtas ir pripažintas savaime. Skeptikas esą nori ne daugiau žinoti, bet atsisakyti jau turimo žinojimo. Skepticizmas įveikiamas grąžinant kalbą prie įprastų vartosenų, atkuriant abipusį ryšį su kasdienybe.
Kritikuodamas etinį skepticizmą S. L. Cavellas rėmėsi R. W. Emersono etinėmis nuostatomis, plėtojo vadinamąjį moralinį perfekcionizmą: dorovės požiūriu turi būti vertinama ne tai, kad poelgiai tam tikrose situacijose teisingi ar klaidingi, bet visas žmogaus gyvenimas, jo sielos būsena, kokia asmenybe jis siekia tapti.
Nagrinėdamas skepticizmo apraiškas W. Shakespeareʼo tragedijose (Karalius Lyras, Otelas), atskleidė jų veikėjų skeptines nuostatas, nepasitikėjimą kitais. Tyrinėjo kino teorijos ir kino filosofijos klausimus. Laikė, kad Holivudo filmai yra turtinga, verčianti susimąstyti šiuolaikinio meno forma, galinti atskleisti savitą amerikietišką pasaulio supratimo būdą, rodanti moralinio perfekcionizmo pavyzdžius.
Veikalai
Ar privalome turėti omeny tai, ką sakome? (Must We Mean What We Say? 1969), Waldeno prasmės (The Senses of Walden 1972, papildytas leidimas 1981), Matytas pasaulis: Filmo ontologija (The World Viewed: Reflections on the Ontology of Film (1971, papildytas leidimas 1979), Proto paraiška: Wittgensteinas, skepticizmas, moralė ir tragedija (The Claim of Reason: Wittgenstein, Skepticism, Morality, and Tragedy 1979), Laimės ieškojimai: Holivudo pakartotinių vedybų komedija (Pursuits of Happiness: The Hollywood Comedy of Remarriage 1981), Nemokyklinės temos (Themes Out of School 1984), Išsižadant žinojimo (Disowning Knowledge 1987), Kasdieniškumo paieška (In Quest of the Ordinary 1988), Ši nauja, bet neprieinama Amerika (This New Yet Unapproachable America 1988), Sąlygos gražios ir negražios (Conditions Handsome and Unhandsome 1990), Filosofijos tonas (A Pitch of Philosophy 1994), Filosofinės ištraukos (Philosophical Passages 1995), Emersono transcendentiniai etiudai (Emersonʼs Transcendental Etudes 2003), Cavellas apie kiną (Cavell on Film 2005), Žodžių miestai (Cities of Words 2004), Dienos po rytojaus filosofija (Philosophy the Day after Tomorrow 2005), Kai aš mažai žinojau (Little Did I Know 2010), Čia ir ten: Filosofijos vietovės (Here and There: Sites of Philosophy, išleista 2022).