Stãno kalnãgūbris (Становой хребет, Stanovoj chrebet), kalnagūbrių sistema Rusijos Federacijos rytuose, Rytų Sibire, Jakutijoje ir Amūro srityje. Šiaurėje Stano kalnagūbrį riboja Aldano kalnynas, vakaruose – Stano kalnynas, rytuose – Džugdžuro kalnai. Stano kalnagūbris ištįsęs iš šiaurės vakarų į rytus apie 700 km (nuo Oliokmos vidurupio iki Učiuro ištakų). Plotis 100–180 km, vidutinis aukštis 1500–2000 m, didžiausias – 2412 m (Skalisty kalnas). Stano kalnagūbris susidaręs iš gneisų ir kristalinių skalūnų. Vakarinėje dalyje viršūnės alpiškos. Šlaitai iki 1200 m aukščio apaugę spygliuočių (daugiausia maumedžių) miškais. Stano kalnagūbris skiria Lenos ir Amūro baseinus, formuoja Ramiojo ir Arkties vandenynų baseinų upių vandenskyrą. Prasideda Aldanas, Zeja ir jų dešinieji intakai, Maja. Yra aukso, akmens anglių, geležies rūdos telkinių.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką