Rajičić Stanojlo (serb. Станојло Рајичић, Stanoilas Rãjičičius) 1910 12 16Belgradas 2000 07 21Belgradas, serbų kompozitorius, pedagogas. Serbijos mokslų ir meno akademijos narys (1958).
Išsilavinimas ir veikla
1930–35 studijavo Prahos konservatorijoje pas R. Karelą (kompoziciją) ir A. Šimą (mokėsi skambinti fortepijonu), tobulinosi Vienoje, Belgrade. Nuo 1945 dėstė Belgrado muzikos akademijoje; profesorius (1954). Serbijos mokslų akademijos Muzikologijos instituto direktorius (1958–63).
Kūriniai
Sukūrė operas Simonida (pastatyta 1957), Karadžiordžė (Karadjordje 1971), baletus Premija (1940), Po žeme (Pod zjemljom 1940), Poema (1944), Paveikslas (Slika 1945), 6 simfonijas (1935, 1941, 1944, 1946, 1959, 1967), 2 uvertiūras, koncertus fortepijonui (1940, 1942, 1950), smuikui (1941, 1946, 1953), klarnetui (1943, 1962), violončelei (1949), fagotui (1969), 2 styginių kvartetus, fortepijoninį trio, kūrinių fortepijonui, tarp jų – 5 sonatos, dainų, kino filmų ir dramos spektaklių muzikos.
Ankstyvieji kūriniai dodekafoniški, vėlesni turi neoklasicizmo bruožų.
Apdovanojimai
Herderio premija (1975).
1915