Starčevo-Köröso kultūra (Stárčevo-Kèrešo kultūrà), Starčevo-Köröso-Crişo kultūra (Stárčevo-Kèrešo-Kršo kultūrà), Pietryčių Europos archeologinė kultūra.
Gyvavo 6100–4700 pr. Kr. dabartinėje Serbijos, Makedonijos, Pietryčių Vengrijos, Pietų Rumunijos ir Vakarų Bulgarijos teritorijoje. Pavadinta 1928 pagal Starčevo (Pietų Banato sr., Serbija) kaimą. 20 a. 8 dešimtmetyje šios kultūros gyvenvietes tyrinėjo M. B. Gimbutienė. Žmonės gyveno kaimuose upių slėniuose; gyvenamieji namai 8 × 15 m dydžio, moliu drėbtomis sienomis, akmeniniais pamatais ir dvišlaičiais stogais. Gaminosi daiktus iš titnago ir obsidiano (strėlių antgaliai, gremžtukai, ašmenėliai), iš molio lipdė pusrutulio formos puodus, padengtus raudona ir rusva mase, papuoštus įvijomis arba nagų įspaudų ornamentu, vazas cilindriniais dugneliais.
Starčevo‑Köröso kultūra: a–b – keramikos dirbiniai, c–d – molinės statulėlės, e–g – kauliniai kastuvėliai
Gyventojai vertėsi žemdirbyste (kviečiai, miežiai, lęšiai, žirniai), medžiokle (elniai, laukiniai arkliai, šernai), žvejyba (šamažuvės, lydekos, Spondylidae šeimos dvigeldžiai moliuskai), gyvulininkyste (avys, ožkos, kiaulės, galvijai), maisto rinkimu (riešutai, gilės, laukinės vynuogės, vyšnios), prekiavo su Egėjo jūros salų gyventojais (Köröso kultūra).
L: M. Gimbutienė Senoji Europa Vilnius 2022.
3044