Starko reiškinys (Štárko reiškinỹs), atomų, molekulių, kristalų energijos lygmenų ir spektro linijų skaida ir poslinkis pastoviajame arba kintamajame elektriniame lauke. Vandenilio atomas ir vienelektroniai jonai elektriniame lauke įgyja papildomą energiją ∆W, proporcingą elektrinio lauko stipriui E (tiesinis Starko reiškinys). Daugiaelektronių atomų, kurių dipolinis elektrinis momentas susidaro jiems poliarizuojantis išoriniame elektriniame lauke, ∆W proporcingas E2 (kvadratinis Starko reiškinys). Atomų energijos lygmenys, atitinkantys skirtingų magnetinių kvantinių skaičių m (bendruoju atveju) arba orbitinių kvantinių skaičių l (vandenilio atomo) būsenas, elektriniame lauke skaidosi į polygmenius, bet išsigimimas panaikinamas tik iš dalies. Vykstant atomo šuoliams tarp tam tikrų polygmenių išspinduliuojama skirtingos poliarizacijos šviesa, pakinta ir spektro linijų sandara.
Starko reiškinį 1913 atrado J. Starkas.
1778