Dzenuškáitė Stasė 1924 10 24Šeduva 2022 03 02Vilnius, lietuvių pedagogė. Daktarė (socialiniai mokslai; pedagogikos mokslų kandidatė 1978). Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė (1990).
Išsilavinimas ir veikla
1944–1949 studijavo Kauno universitete (iki 1946 Vytauto Didžiojo universitetas) lietuvių kalbą ir literatūrą.
1949 sovietų valdžios suimta. Kalinta Vilniuje. 1950 05 27 nuteista penkeriems metams, išvežta į griežtojo režimo lagerį Potmoje, Mordovijoje (Rusija). 1953 amnestuota.
1954 baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.
1954–1971 mokytojavo Kartenoje ir Šventojoje, dirbo Kuršėnų vaikų namuose. 1971–1991 dirbo Pedagogikos institute. 1991–1999 Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro tikybos mokytojų metodinės konsultacijos vadovė ir Neakivaizdinės katechetų mokyklos dėstytoja. 1993–1997 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete; docentė (1993). 1997–2001 Lietuvos katechetikos centro direktoriaus pavaduotoja.
Parengė individualiąją ir bendrąją katalikų tikybos mokymo programas.
Knygos
Parašė knygas: Paauglių dorovinio idealo bruožai (1984), Motinos dienoraštis (1989), Pradinių klasių mokinių dorovinė pozicija (1991), Nepamokinės mokinių veiklos tobulinimas (1991), Krikščioniškosios meilės ženklai Marijos Pečkauskaitės tikrovėje (2003).
Parengė tikybos vadovėlį dvyliktai klasei Krikščionybės šviesa (su R. Šalkauskiene, 2001).
Sukūrė poezijos (rinkiniai Šaukia balti krantai 2007, Viešpaties rankose 2008, Kokios spalvos ilgesys? 2011, Gulbės parskrido 2012, Kaktuso spygliuos pražydusi 2014).
Svirskienė
2271