Jamala Stasys (slap. Briedis; Vincas Ulẽvičius, slap. Audrūnas) 1908 11 06Bakšiai (Alytaus vlsč.) 1949 10 03Eimantai (Eržvilko vlsč.), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas. Pedagogas. Karys savanoris (1999, po mirties).
1929 baigė Alytaus gimnaziją. Kaune lankė trijų mėnesių trukmės mokytojų kursus. Nuo 1931 buvo Miliūnų kaimo (Rokiškio apskritis) pradžios mokyklos vedėjas. Dirbo Bajorų ir Burokiškio (Rokiškio apskritis) pradžios mokyklose, kartu organizavo užklasinę veiklą: mokė medžio apdirbimo, knygų įrišimo ir rankdarbių. Įkūrė moksleivių skudutininkų ansamblį. Buvo Lietuvos šaulių sąjungos Kriaunų valsčiaus būrio valdybos narys, Jaunųjų ūkininkų būrelio vadovas. 1940–41 (per pirmąją SSRS okupaciją) dirbo Lygumų miestelio pradžios mokyklos vedėju. Kartu su Aleksandru Keniausiu (jis vėliau pasitraukė į Vakarus) 1940 12 pradėjo redaguoti ir leisti pogrindžio laikraštį Laisvės trimitas, kuris buvo platinamas tarp gyventojų iki 1941 06 (SSRS–Vokietijos karo pradžios).
Jungtinės Kęstučio apygardos štabo narys S. Jarmala
Jungtinės Kęstučio apygardos partizanai pietauja. Iš kairės pirmas – neatpažintas, antras – apygardos štabo narys Vladas Mišeikis‑Tarzanas, trečias – Jonas Paliokas‑Martinaitis, ketvirtas – apygardos štabo narys S. Jarmala
1941 06 prasidėjus masiniams trėmimams, S. Jarmala, kaip įstaigos vadovas, buvo įtrauktas į Lygumų valsčiaus trėmimo komisiją, tačiau tam pasipriešino, todėl sulaukė sovietinės okupacinės valdžios nepalankumo. Dalyvavo Birželio sukilime (1941 06 22–27). Rugsėjį pradėjo dirbti Kuršėnų pradžios mokyklos vedėju. 1942 pradžioje įkūrė pogrindinę organizaciją Vytauto Didžiojo Sąjunga, kuri nuo 1943 04 priklausė Lietuvos laisvės armijai. S. Jarmala buvo paskirtas šios armijos Kuršėnų valsčiaus Organizacinio sektoriaus viršininku, toliau redagavo pogrindžio laikraštį Vytis. 1944, artėjant SSRS reokupacijai, su kitais kuršėniškiais pasitraukė į Pažyžmės mišką (Kuršėnų valsčius) ir buvo paskirtas apie 300 kovotojų būrio vadu; šį būrį sovietinių represinių struktūrų darbuotojai sunaikino 1945 07 apsupę mišką (dalis partizanų žuvo, kita dalis buvo išblaškyta būreliais).
Partizanai, įvertinę S. Jarmalos, kaip pedagogo ir redaktoriaus, veiklą, jam pasiūlė šią veiklą tęsti dirbant su jaunimu: S. Jarmala, pasivadinęs Vincu Ulevičiumi ir pakeitęs išvaizdą, 1945 08 su šeima (žmona Bronislava Gylyte, dukromis Birute, Gražina, Danute ir Nijole) persikėlė į Šilutės apylinkes. Dirbo Jonaičių, vėliau Gaidelių pradžios mokyklos mokytoju. 1946 08 buvo paskirtas Eržvilko gimnazijos direktoriumi vietoje pasitraukusio Lydžio rinktinės vado H. Sas‑Danilavičiaus.
Kartu su žmona subūrė pogrindinę grupę, kuri ėmėsi leisti nelegalų laikraštį Atžalynas gimnazistams, vėliau Varpą – jaunimui. 1947 pradžioje Eržvilko gimnazijos palėpėje slapta įrengė spaustuvę, joje pats spausdino laikraščius, kurie buvo platinami per partizanų ryšininkus ir moksleivius. Jungtinės Kęstučio apygardos partizanų vadų prašymu rašė straipsnius į apygardos laikraštį Laisvės varpas. Iš Jungtinės Kęstučio apygardos žvalgybos sužinojęs numatomų trėmimų datas, perspėdavo numatomus ištremti gyventojus.
1949 07 02 buvo suimtas ir išvežtas į Valstybės saugumo ministerijos Jurbarko valsčiaus areštinę; 07 07 pabėgo ir pasitraukė į mišką pas partizanus, buvo paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos štabo nariu ir laikraščio Laisvės varpas bendradarbiu. Žuvo Eimantų kaime Juozo Švedo sodyboje (dabar Jurbarko rajono savivaldybė); palaikų užkasimo vieta nežinoma. 1990 10 20 S. Jarmalos žuvimo vietoje atidengtas paminklas (autorius mokytojas Jonas Greičius).
S. Jarmalos žmona B. Jarmalienė suimta 1949 07 04 atvykusi į Jurbarką perduoti vyrui maisto. 1950 01 25 nuteista 10 m. lagerio. Kovo 28 išvežta į Intą (vadinamąjį Minlagą, Komija), t. p. kalinta Abezėje (Komija) ir Koibase (Karagandos sr., Kazachija); 1955 10 20 paleista, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą (m. 1990; Laisvės kovų dalyvė, 1999, po mirties).
Briedis; -Stasys Jarmala; Audrūnas; -Vincas Ulevičius
L: P. Balašaitis Mūsų gimnazijos direktorius / Mūsų mintys 1990 11 03; J. Gaižauskas Stasio Jarmalos atminimui / Tauragiškių balsas 1993 10 30; R. Paulavičienė XX amžiaus Lietuvos mokytojai Vilnius 1996; Laisvės kovų aukos pietų Žemaitijoje / sud. V. Steponaitis Kaunas 1998.
2737