Matuláitis Stasys 1866 10 24Stebuliškės (Liudvinavo vlsč., Marijampolės apskr.) 1956 04 10Vilnius, lietuvių gydytojas, spaudos darbuotojas, istorikas. J. Matulaičio brolis. Ist. m. dr. (1934).
1891 Maskvos universitete baigė mediciną.
Darbas spaudoje
Bendradarbiavo leidiniuose Varpas, Ūkininkas (1895–96 juos redagavo), Šviesa. 1906–07 Vilniuje su V. Kapsuku redagavo socialdemokratinius leidinius Naujoji gadynė, Skardas. 1917–18 Maskvoje redagavo laikraštį Socialdemokratas. 1919 laikraščio Tiesa vienas redaktorių.
Visuomeninė ir politinė veikla
19 amžiaus pabaigoje dalyvavo varpininkų organizacijos veikloje. 1896–1917 buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, pirmajame partijos suvažiavime siekė atskirti Lietuvos socialdemokratų organizacijas nuo lenkiškų. 1898 lietuvių spaudos platintojų ir rėmėjų draugijos Sietynas byloje nuteistas ir ištremtas į Vologdos guberniją. 1902 grįžo į Pilviškius. Nuo 1918 veikė Rusijos, vėliau Lietuvos komunistų partijoje (bolševikų). Marijampolėje organizavo pogrindinę moksleivių bolševikinę kuopelę, už tai 1925 suimtas; paleistas už užstatą išvyko į SSRS. 1927–37 dirbo Baltarusijos mokslų akademijoje. 1937 ištremtas į Kazachiją. Nuo 1945 gyveno Vilniuje, iki 1948 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute.
Stasys Matulaitis
Darbas ligoninėse ir kita veikla
Dirbo gydytoju Aleksote (1891), Jiezne (1892), Balbieriškyje (1893), Pilviškiuose (1902–04). Per Japonijos–Rusijos karą (1904–05) paimtas į Rusijos kariuomenę. I pasaulinio karo metais vėl mobilizuotas, dirbo Vilniaus (nuo 1914) ir Maskvos (nuo 1917) ligoninėse. 1919–22 dirbo Vilkaviškio apskrities ligoninės vedėju, 1923–25 mokytoju Marijampolėje.
Veikalai
1893–1935 parašė apie 30 (Lietuvių tautos istorija 1918 1923, Religija ir jos socialinė reikšmė 1931, 1863 metai Lietuvoj 1933 ir kitų), išvertė 17 publicistinių ir švietėjiškų kūrinių, paskelbė literatūros kritikos straipsnių, eilėraščių, apsakymų, satyrines antiklerikalines apysakas Parmazonas (1897), Smertis (1900), Pragaro gelmės (1904). 1957 išleistoje knygoje Atsiminimai ir kiti kūriniai rašoma apie spaudos draudimo laikus, 19 amžiaus pabaigos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.