Rãštikis Stasys 1896 09 13Kuršėnai 1985 05 03Los Andželas (1993 perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune), Lietuvos karinis veikėjas. Divizijos generolas (1940). Per I pasaulinį karą savanoriu stojo į Rusijos imperijos kariuomenę, kovėsi Lietuvoje ir Galicijoje. 1917 baigęs karo mokyklą Tiflise (dabartinis Tbilisis) kovėsi Užkaukazės fronte. 1918 grįžęs į Lietuvą įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1919 01 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenėmis prie Žiežmarių, Vievio, Kietaviškių, Dusetų, Zarasų ir Daugpilio. Sunkiai sužeistas pateko į Sovietų Rusijos kariuomenės nelaisvę, kalintas Rusijoje. 1921 pasikeitus kaliniais grįžo į Lietuvą. Nuo 1922 tarnavo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje. 1927 paskirtas Vyriausiojo kariuomenės štabo Antrojo (Informacijų) skyriaus viršininku.
Stasys Raštikis (1937; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1929 baigė Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrių. 1930–32 studijavo Generalinio štabo akademijoje Vokietijoje; ją baigęs paskirtas pulko vado padėjėju, dėstė Vytauto Didžiojo karininkų kursuose ir Karo mokykloje. 1932 jam suteiktos Generalinio štabo karininko teisės. 1933–34 pulko vadas, 1934 05 Trečiosios pėstininkų divizijos štabo, 06–09 Vyriausiojo kariuomenės štabo valdybos, nuo 09 štabo viršininkas. Parengė naujo kariuomenės vadovybės įstatymo (priimtas 1934 pabaigoje) projektą, nustatantį Prezidento (kariuomenės vyriausiojo vado) ir kitų aukštųjų pareigūnų santykius. Vyriausiasis kariuomenės štabas pertvarkytas į kariuomenės štabą.
1935 01 01 paskirtas kariuomenės vadu. 1935–39 vadovavo kariuomenės modernizavimui. Pagal jo planą kariuomenė buvo didinama – atkurti Trečiasis pėstininkų pulkas, Šeštasis pėstininkų pulkas ir Dragūnų pulkas, pakeista dalinių dislokacija, padidinus karinį biudžetą perginkluota lauko artilerija, įsigyta sunkiųjų, priešlėktuvinių ir prieštankinių pabūklų, minosvaidžių, karo lėktuvų, šarvuočių. S. Raštikio iniciatyva pertvarkyta Lietuvos šaulių sąjunga, pradėtos rengti kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės. 1938 03–12 ėjo ir krašto apsaugos ministro pareigas. 1939 10 Lietuvos–SSRS derybų delegacijos narys. Dėl S. Raštikio autoriteto kariuomenėje ir visuomenėje didėjimo (ėmė daryti įtaką Vyriausybei, siūlė grįžti prie demokratinių valdymo metodų, toleruoti krikščioniškas organizacijas) tautininkų vadovybės pradėtas laikyti pavojingu režimui.
S. Raštikis (ant pakylos) ir kiti aukštieji karininkai Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmėse Karo muziejaus sodelyje 1935 (1937?; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1940 01 atleistas iš kariuomenės vado pareigų, 04 – iš kariuomenės. 1940 06 07 vėl į ją priimtas, paskirtas Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos (Aukštoji karo mokykla) viršininku. Po 1940 06 14 Sovietų Sąjungos ultimatumo Lietuvai vykusiame paskutiniame Vyriausybės posėdyje nepritarė Prezidento A. Smetonos siūlymui ginklu priešintis SSRS kariuomenei. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą rugsėjį paskirtas Krašto apsaugos ministerijos likvidacinės komisijos pirmininko pavaduotoju. 1940 12 iš kariuomenės atleistas. 1941 pradžioje vengdamas suėmimo slapta pasitraukė į Vokietiją. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui grįžo į Lietuvą. 1941 06 27 Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas krašto apsaugos ministru. Atsisakė Vyriausybės veiklą nutraukusios nacių Vokietijos okupacinės valdžios siūlomų Lietuvos patariamosios tarybos pirmininko, pirmojo generalinio tarėjo ir kitų pareigų, pasisakė prieš lietuvių mobilizaciją į SS legionus. Dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. 1944 vėl pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, buvo Amerikos lietuvių tarybos (ALT) ir Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) Los Andželo skyrių pirmininkas. 1952–53 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Europoje. Skaitė paskaitas karo ir istorijos temomis, bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
S. Raštikis ir kiti Lietuvos ir SSRS delegacijų nariai (sėdi Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys; stovi iš kairės: Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS L. Natkevičius, SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas, Lietuvos ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, S. Raštikis, SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Potiomkinas, J. Stalinas, SSRS gynybos liaudies komisaras K. Vorošilovas, A. Ždanovas) pasirašant Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį (1939 10, Maskva; Rusijos Federacijos vaizdo ir garso archyvas)
Parašė atsiminimus Kovose dėl Lietuvos (tomas 1 1956, tomas 2 1957; 21990), publicistikos knygų, 5 karo vadovėlius.
Vyčio Kryžiaus 5 (1919), Gedimino 3 (1928) ir Vytauto Didžiojo 2 (1936) laipsnio ordinai. Garbės legiono 2 laipsnio ordinas su žvaigžde (Prancūzija), Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordinas (Latvija), Lenkijos Atgimimo 1 laipsnio ordinas, Karališkasis kardo ordinas (1931), Karališkasis Vazos 3 laipsnio ordinas (1940; abu Švedija) ir kiti.
A. Martinionis Generolo Raštikio tragedija Vilnius 1992; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 6 Vilnius 2006.
1947