Šalkáuskis Stasys 1886 05 16Ariogala (Kauno apskr.) 1941 12 04Šiauliai, lietuvių filosofas, pedagogas. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. K. Šalkauskio brolis. Dr. (1920). Lietuvių katalikų mokslo akademijos vienas steigėjų (1922), tikrasis narys (1933), 1938–40 pirmininkas.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1911 baigė Maskvos universitetą (teisę). Nuo 1911 gyveno Samarkande, nuo 1915 – Šveicarijoje, 1915–20 Fribūro universitete studijavo filosofiją, dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, Lozanos lietuvių konferencijoje (1916). 1920 grįžo į Lietuvą. 1921–22 dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1922–40 filosofiją, pedagogiką, logiką, estetiką – Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas); profesorius (1922). 1939–40 Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1940 SSRS okupavus Lietuvą atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų. Aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo, religingumo idėjas. 1927–30 buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, veikale Ateitininkų ideologija (1933) sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Įkūrė ir 1921–22 redagavo žurnalą Romuva, 1932–34 žurnalo Židinys redaktorius.
Stasys Šalkauskis
Filosofijos pagrindiniai bruožai
S. Šalkauskio pažiūroms turėjo įtakos V. Solovjovas, katalikiškoji neotomistinė filosofija. Rėmėsi Aristotelio keturių priežasčių samprata ir teleologine nuostata. Filosofija, anot jo, tiria tolimiausias dalykų priežastis, apibendrina specialiųjų mokslų duomenis – mokslas ir filosofija tarpusavyje neprieštaringi ir vienas kitą papildo, bet pasaulėžiūros mokslu gali būti tik filosofija.
Kultūros filosofija
Kūrė kultūros filosofijos sistemą. Pasak filosofo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos – gamta, kultūra ir religija. Kiekviena aukštesnė gyvenimo sritis remiasi žemesne, ją užbaigia, papildo ir tobulina. Žemiausia pakopa yra gamta, jai priklauso ir žmogaus prigimtis. Gamtos tikslas – sąmoningo ir laisvo individo sukūrimas. Gamta yra kultūros materialioji priežastis. Kultūros tikslus žmogus kelia pagal savo tiesos, gėrio, grožio idealus. Kultūros pažangos idealas – žmogaus dvasingumo didėjimas – negali patenkinti giliausių žmogaus troškimų – visiško tobulumo ir laimės, todėl galutinis gyvenimo tikslas yra religija, kurios esmė – žmogaus ir Dievo sąjunga. Religija turi remtis kultūra, nes Dievo veikimas reiškiasi per žmogų. Kur kultūra yra žema, ten aukštesnis religijos supratimas ir vykdymas yra negalimas.
Skyrė kultūrą ir civilizaciją. Civilizacija yra materialinės nuosavybės išraiška, kultūra – vidinis asmenybės ir žmonijos turtingumas. Civilizacija gali stabdyti kultūros plėtotę. Veikale Dviejų pasaulių riboje (Sur les confins de deux mondes 1919) kėlė lietuvių kultūros kaip Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės idėją.
Socialiniai klausimai
Nagrinėdamas socialinius, ekonominius, politinius klausimus ieškojo kraštutinumų sintezės – individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Veikaluose Fizinis lavinimas ir jo tikslai (1928), Visuomeninis auklėjimas (1932), Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933), remdamasis savo kultūros filosofija ir neotomizmo principais, kūrė pilnutinio ugdymo sistemą, grįstą universalumo, harmonijos ir subordinacijos principais, nagrinėjo bendrosios pedagogikos, auklėjimo teorijos, švietimo organizavimo ir kitus klausimus.
Meno filosofija
Meno filosofijoje jam turėjo įtakos G. T. Fechnerio, W. M. Wundto psichologijos idėjos. Kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Menas, anot S. Šalkauskio, turi siekti tobulybės, menininkas – nepakartojamumo. Meno kūrinys turi išreikšti žmogiškąją prasmę.
Kiti veikalai
Veikale Bendroji filosofijos terminija (1938) kūrė lietuvių filosofijos terminiją, sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną (apie 1500 terminų su atitikmenimis prancūzų, vokiečių, rusų kalba ir vartojimo pavyzdžiais). Kiti svarbiausi veikalai: Bažnyčia ir kultūra (1913), Pasaulio siela Vladimiro Solovjovo filosofijoje (L'âme du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev 1920), Kultūros filosofijos metmenys (1926), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai (1926 21933), Inteligentijos koncepcija (1939). Parašė straipsnių leidiniams Logos, Naujoji Romuva, Tiesos kelias, Židinys, XX amžius ir kitiems.
Atminimo įamžinimas
1991 filosofui atminti ir iškiliems kultūros veikėjams pažymėti įsteigta Stasio Šalkauskio premija. 2002 Šiaulių universitete atidaryta jo vardo auditorija.
R: Rinktiniai raštai 3 t. Roma 1986–91, Raštai 9 t. Vilnius 1990–2012, Pedagoginiai raštai Kaunas 1991, Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1992. L: J. Šalkauskienė Į idealų aukštumas Vilnius 1998.