Sántvaras Stasys 1902 05 27Rūstekoniai (Seredžiaus vlsč., Kauno apskr.) 1991 04 12Bostonas (2004 09 28 perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse), lietuvių rašytojas.
Stasys Santvaras
1919 įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kautynėse su bolševikais, buvo sužeistas. 1922–23 Eltos redaktorius. Dalyvavo 1923 Klaipėdos sukilime. 1926–27 Klaipėdos muzikos mokykloje ir 1927–32 Milane mokėsi dainavimo, kartu studijavo dailės istoriją, italų kalbą ir literatūrą, buvo laikraščio Lietuvos aidas korespondentas Italijoje. 1932–34 Valstybės teatro operos solistas (tenoras). 1940–41 Kauno konservatorijoje tarties ir fonetikos dėstytojas, nuo 1941 Kauno valstybinio dramos teatro dramaturgas, nuo 1943 Jaunimo teatro direktorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1946–50 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 1953–54 Lietuviškosios enciklopedijos redakcijos sekretorius.
Kūryba
Išleido eilėraščių rinkinius Saulėtekio maldos (1924), Pakalnių debesys (1936), Giesmės apie saulę ir sielą (1939), Laivai palaužtom burėm (1945), Atidari langai (1959 22018), Aukos taurė (1962), Dainos ir sapnai (1977), Rubajatai (1978), Buvimo pėdsakai (1983), Saulėlydžio sonetai (1990). S. Santvaro lyrika neosimbolistinė. Ankstyviesiems eilėraščiams būdinga apibendrinti, alegoriški įvaizdžiai, paviršutiniškas filosofavimas, patetiškas stilius, kuris vėliau susipina su atviresne emocine gaida. Siekiama melodingumo, nevengiama romantinės stilistikos. Išeivijos metų poezijoje greta eiliuotų aktualijų svarbesni tampa bėgančio laiko apmąstymai, vėlyvuosiuose eilėraščiuose dažnesni erotiniai motyvai. Simbolistinės dramos Saulytė (1923), fantastinės trilogijos Minių mylimoji (dalis 1 1926) herojai pateikti kaip apibendrinti idėjų įsikūnijimai, kurių susidūrimus atspindi gamtos jėgų kova. Buitinių pjesių Žvejai (pastatyta 1926, išleista 1942), Kaimynai (pastatyta 1943, išleista 1944,) charakteriai statiški, dialogas patetiškas. Kaip ir simbolistinėse dramose, siužeto pagrindas – likimo išbandymas. Parašė komediją Moterų santarvė (1943). Sukūrė muzikinę dramą Atlantida (1938, išleista 1983 21997), libretų (S. Šimkaus operoms Pagirėnai, kitas pavadinimas Kaimas prie dvaro 1941, J. Pakalnio baletui Sužadėtinė 1942, pastatyta 1943 ir kitų). Išvertė ~20 operų libretų (W. A. Mozarto operų Don Žuanas, Figaro vedybos, G. Puccini operos Bohema ir kitų), paskelbė literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Išvertė Aspazijos, J. Poruko, J. Rainio, O. Milašiaus kūrybos. Lietuvoje dar išleista eilėraščių rinkiniai Lyrika (1984), Dar ir dabar, Septyni miestai (abu 1994).
R: Raštai 2 t. Kaunas 1996–97; S. Santvaras Atidari langai: poezijos rinktinė / sud. R. Keturakis Vilnius 2017. L: J. Kundrotas Atsigręžęs į žemę: Stasio Santvaro gyvenimo ir kūrybos atšvaitai Kaunas 2002; Stasys Santvaras: bibliografijos rodyklė (1921–2010) / sud. D. Kazlauskienė, I. Griškonytė Kaunas 2012.
1444