Stasys Skrodenis
Skrodẽnis Stasys 1938 01 16Padvariai (Skaudvilės vlsč., Tauragės apskr.), lietuvių folkloro, baltų ir Baltijos finų kultūrinių ryšių tyrinėtojas, vertėjas. Habil. dr. (hum. m., 1992). Suomių literatūros draugijos narys korespondentas (1975), Kalevalos draugijos narys (1992), Donelaičio draugijos (visos Helsinkyje) garbės narys.
Biografija ir akademinė veikla
1960 baigė Vilniaus universitetą. 1960–62 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1962–65 šio instituto aspirantas), 1965–73 – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyriausiasis bibliotekininkas, 1972–74 – Rankraščių skyriaus vedėjas. 1966–76 aktyviai dalyvavo kraštotyros veikloje. 1973–2010 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas), 1985–89 Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas; profesorius (1993). 1990–2010 Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkas, nuo 2011 – tarybos narys. 1999–2004 Lietuvos mokslo tarybos narys. Mokslinių tyrinėjimų svarbiausios sritys: lietuvių folkloras ir folkloristika, senoji ir 19 amžiaus lietuvių literatūra, lietuvių ir Baltijos finų kultūriniai ir literatūriniai ryšiai.
Stasys Skrodenis
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Suomių literatūra lietuvių kalba (1977), Baubliai (1974 21977), Lietuvių tautosaka scenoje (1987), Baltai ir jų šiaurės kaimynai (1989), Tautosakos rinkėjo vadovas (2002), Folkloras ir folklorizmas (2005), Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–2000 (2007), Lietuviški-suomiški pokalbiai (2008), Suomija ir Lietuva: Istorinių ir kultūrinių ryšių vagos (2009), Folkloras ir gyvenimas (2010), Baublio paunksmė (2018).
Paskelbė daugiau kaip 500 mokslinių, mokslo populiarinimo, enciklopedinių straipsnių.
Sudaryti leidiniai
Sudarė, išvertė ir parengė knygas: M. Talvio Dvi meilės (1994), Nemuno krašto aidai: Laiškai Mailai ir Josepiui Mikoloms, A. R. Niemi Lituanistiniai raštai (abi 1996). Sudarė ir parengė knygą Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas: Katalogas ir publikacijos (1972), A. Mockaus knygą Broliai Juškos (2003), A. Sabaliausko (Žalios Rūtos) prisiminimus Juodasis kryžius, arba Palydėti pasmerktieji (2005), J. Baldžiaus Rinktinius raštus (2005), Z. Slaviūno Raštus (2 t. 2006–07), straipsnių rinkinį Ąžuolas folklore ir kultūroje (2010), antologiją Bitelė Baublyje (2011).
Vertimai
Iš suomių kalbos išvertė mokslinės ir grožinės literatūros kūrinių (Karelų pasakos 1970, V. Huovineno Laukymės išminčius 1972, P. Haanpää Devynių kareivių batai 1973, F. E. Sillanpää Užgesusi jaunystėje 1977, T. Rautavaaros Kam tinka augalai 1984, E. Salolos Kvailių kaimas 1986, S. Seppo Ką žinote apie Suomiją 1992, V. V. Meri Manilinė virvė. Pulkininko vairuotojas, K. Valos Ant žemės krūtinės, abi 1994, M. Waltari Tiesa apie Estiją, Latviją ir Lietuvą 2005, R. Öllerio Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryšiai seniau ir dabar 2004, K. Wiiko Europiečių šaknys 2009, Saulėlydžio atšvaitai 2012).
Iš sorbų kalbos išvertė liaudies pasakų rinkinį Balanų pilis (1971 21992), iš estų kalbos – kūrinių vaikams.
Apdovanojimai
Suomijos Liūto riterių komandoro ordinas (1997), Gedimino ordino Riterio kryžius (2005). J. Basanavičiaus premija (2008).