statinė grūdams (Šiaurės Lietuva, 20 amžiaus pirma pusė)
statinė alui (Rytų Lietuva, 20 amžiaus pirma pusė)
statnė, šùlė, indas alui, vynui laikyti, daržovėms rauginti, biralams laikyti. Būna medinė, metalinė arba plastikinė, 20–100 l ir didesnės talpos. Lietuvoje statinės minimos 15 amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. Kubiliai jas darydavo iš ąžuolo arba kitokio nešakoto medžio išgaubtų šulų. Alaus statinės (iki 60 l talpos) buvo daromos iš ąžuolo, dugnai iš uosio, vienas jų su skyle, užkemšama beržo arba liepos vole, įtaisytu čiaupu. Iki 20 amžiaus pradžios statinės buvo aptraukiamos dažniausiai iš lazdyno, kartais beržo, ąžuolo šakų išdrožtais, karštame vandenyje išmirkytais arba net pavirintais, vėliau – geležies lankais. Medžiaga šulams ir lankams būdavo ruošiama iš anksto (kubiliai jos pirkdavo iš aplinkinių valstiečių, dvarų, kartais ja už darbą atsilygindavo užsakovai), gerai išdžiovindavo. Iš lentos padaryti arba iš medžio gabalo atskelti šulai (pastarieji laikyti tvirtesniais) lengviau lenkti gerai išmirkyti, kartais pašutinti garuose. Iki Antrojo pasaulinio karo meistrai statines parduodavo gretimuose turguose, mugėse ir namuose.