statstikos filòsofija, filosofijos šaka, tyrinėjanti statistinių metodų tinkamo interpretavimo, jų taikymo pagrįstumo ir rezultatų priimtinumo problemas.
Vienas svarbiausių statistikos filosofijos klausimų yra indukcijos pagrindimas. D. Humeʼas teigė, kad iš to, jog vienas įvykis reguliariai pasirodo po kito įvykio, negalima daryti išvados apie įvykių priežastinį ryšį. Savaip indukcijos problemą sprendė J. S. Millis veikale Logikos sistema (1843). Intensyviai dėl indukcijos diskutavo 20 a. loginiai pozityvistai. Tikimybinę indukcinės logikos interpretaciją plėtojo R. Carnapas ir J. Hintikka. Svarbi statistikos filosofijos problema yra susijusi su dviejų pagrindinių statistikos teorijų – klasikinės ir Bayeso statistikos – vertinimais. Klasikinės statistikos interpretacijas gynė ir plėtojo R. A. Fisheris, I. Hackingas, Henry E. Kyburgas ir kiti. Bayeso statistikoje subjektyviai tikimybės interpretacijai pirmenybę teikė Bruno de Finetti, Leonardas J. Savageʼas ir kiti. Statistikos filosofija suklestėjo 20 a. šeštame dešimtmetyje ir nepraranda savo reikšmės iki šiol.
Statistika siekia sukurti bendruosius metodus, leidžiančius priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose, įvertinant hipotezes empirinių faktų atžvilgiu. Indukcinėje statistikoje remiantis atsitiktine imtimi sprendžiama apie bendrą visumą. Standartinėje situacijoje iškyla problema, kaip pagal imties duomenis pasirinkti tinkamą strategiją norimiems tikslams pasiekti. Priklausomai nuo imties elementų skaičiaus suformuluojamos galimos strategijos, iš kurių pasirenkamos tos, kurios siekiamiems tikslams yra reikšmingos. Tuomet reikia išsirinkti vieną iš esamų hipotezių (nulinę hipotezę) ir įvertinti jos tikimybę neabejotinų žinių (jas lemia bendras situacijos žinojimas) pagrindu. Tada suformuluojamas nulinės hipotezės statistinis kriterijus (reikšmingumo kriterijus), kuris nurodo, kada remiantis imties duomenimis reikia atmesti nulinę hipotezę. Svarbiausias uždavinys šiuo atveju – nustatyti tam tikras statistinio kriterijaus charakteristikas. Pirmos eilės klaida yra atmesti nulinę hipotezę, kai ji teisinga, antros eilės – priimti nulinę hipotezę, kai ji klaidinga. Visa tai susiję su klaidingo sprendimo nuostoliais.
Filosofinės problemos iškyla ir interpretuojant hipotezių tikimybes (pvz., ar jas interpretuoti kaip dažnines ar logines, kaip objektyvias ar subjektyvias), ir pasirenkant naudos funkcijas (tam tikros strategijos rezultato skaitinę vertę), ir aiškinant statistinį kriterijų. Pvz., ar tikrai reikia pasirinkti strategiją, kai laukiama nauda bus didžiausia, jei tenka atsižvelgti į konkurentų veikimą (t. y., ar priimant sprendimus reikia taikyti lošimų teoriją), ar statistinis kriterijus gali būti bendroji išvedimo taisyklė, ar ji turi nepagrindinę reikšmę.
1151
L: I. Hacking Logic of Statistical Inference Cambridge 1965; L. J. Savage The foundations of statistical inference London 1962; T. Seidenfeld Philosophical Problems of Statistical Inference: Learning from R.A. Fisher Dordrecht 1979; J. Vallverdu Bayesians Versus Frequentists: A Philosophical Debate on Statistical Reasoning Heidelberg 2016.