statstinė termodinãmika, statistinės fizikos šaka, tirianti statistinės pusiausvyros sistemas. Skirstoma į klasikinę statistinę termodinamiką, sistemos dalelių būsenas apibūdinančią koordinatėmis ir judesio kiekiais, ir kvantinę statistinę termodinamiką, dalelių būsenas nusakančią kvantinių skaičių rinkiniais, besiremiančią kvantiniais dalelių arba kvazidalelių sąveikos ir judėjimo dėsniais (kvantinė statistika). Statistinė termodinamika nustato sistemos mikroskopinių būsenų skirstinius, būsenos parametrų sąryšius, apskaičiuoja termodinaminį potencialą. Svarbus statistinės termodinamikos rezultatas – izoliuotosios sistemos entropijos ir sistemos leidžiamų mikroskopinių būsenų skaičiaus sąryšis (Boltzmanno principas). Tikslūs statistinės termodinamikos rezultatai gaunami tik nesąveikaujančių dalelių arba kvazidalelių sistemų, apskaičiuojant kietųjų kūnų šiluminės talpos priklausomybę nuo temperatūros, aiškinant įkaitusių kūnų pusiausvirosios spinduliuotės savybes. Kai dalelės sąveikauja, taikomi įvairūs artiniai, pvz., trikdžių metodu skaičiuojama laisvoji energija, sudaroma neidealiųjų dujų būsenos lygtis (van der Waalso lygtis). Kai sąveikos jėgos toliasiekės, pvz., plazmos dalelių, taikomas efektinio lauko artinys.
2469