statstinis procèso vadymas, kokybės kontrolės (valdymo) būdas, kuriuo naudojantis statistiniais metodais palaikomas kuo mažesnis valdomo proceso reikšmių nukrypimas nuo nustatytų (etalono) reikšmių. Pirmiausia, pasitelkus eksperimento planavimo ir statistinės analizės metodus, tiriamos tų nukrypimų priežastys. Veiksniai, turintys didelį poveikį valdomo proceso kintamumui, bet galintys būti pašalinti, vadinami specialiaisiais, o jais nepaaiškinamas proceso kintamumas – bendruoju (natūraliuoju). Procesas be specialiųjų veiksnių yra laikomas stabiliu. Naudojantis kontrolinėmis diagramomis sekama, ar procesas yra stabilus, automatiškai palaikomas jo stabilumas, o kai to padaryti nepavyksta (nukrypimai viršija leistinas ribas), jis stabdomas. Statistinis proceso valdymas vykdomas nuolatos, gali būti įdiegiamas tarpinėse gamybos grandyse; tai leidžia operatyviai nustatyti galimą broką ir išsiaiškinti jo priežastis. Dėl to statistinis proceso valdymas pranašesnis už baigtinio gaminio kokybės kontrolę (ištiriama tik maža dalis atsitiktinai paimtų gaminių).
Teorinius statistinio proceso valdymo pagrindus 1920 sukūrė Walteris Andrew Shewhartas (Jungtinės Amerikos Valstijos), o Williamas Edwardsas Demingas (Jungtinės Amerikos Valstijos) II pasaulinio karo metais pritaikė Jungtinių Amerikos Valstijų, vėliau ir Japonijos gamyklose.
1209