statstinis stebjimas, moksliškai organizuotas statistinės informacijos rinkimas pagal iš anksto nustatytą programą. Pirminė statistinio stebėjimo informacija apibūdina tiriamos statistinės visumos vienetus, o apdorota – visumos vaizdą.
Pagrindinės formos
Statistinio stebėjimo pagrindinės formos yra atskaitomybė (buhalterinė, statistinė atskaitomybė) ir specialusis statistinis stebėjimas (surašymai, vienkartinė apskaita, specialiai organizuojami statistiniai tyrimai).
Rūšys
Pagal faktų registravimo laiką skiriama einamasis (nenutrūkstamas) ir pertraukiamasis (vienkartinis ar periodinis), pagal duomenų gavimo būdą – tiesioginis (kai tyrėjas pats stebi tiriamą reiškinį), dokumentinis ir apklausos, pagal objekto aprėptį – ištisinis (apima visus statistinės visumos vienetus) ir dalinis (stebima tik dalis jos vienetų) statistinis stebėjimas. Ištisinis statistinis stebėjimas yra brangus, naudojamas tik svarbiausiems ekonominiams ir socialiniams objektams (pavyzdžiui, šalies gyventojų ir būstų skaičiui, įmonių gamybos ir pardavimo mastui) tirti. Dalinis statistinis stebėjimas vykdomas, kai negalimas ištisinis, juo tiriami ne tokie svarbūs objektai (pavyzdžiui, namų ūkių biudžetai), nes jo duomenys turi tam tikrą paklaidą. Dalinio statistinio stebėjimo pagrindiniai būdai: atrankinis stebėjimas (atrankos metodu sudarant imtį – statistinės visumos dalį, kuri bus stebima), pagrindinio masyvo stebėjimas (stebima ta statistinės visumos dalis, kurios vienetų reikšmės sudaro visumos daugumą), anketinis stebėjimas (anketavimas), monografinis tyrimas (objektai tiriami pagal detalų jų aprašymą).
2166