statmuo
statmuõ, tiesė, kertanti turimąją tiesę (plokštumą) ir esanti jai statmena. Per tašką ir šalia esančios tiesės (plokštumos) einančio statmens atkarpa nuo to taško iki kirtimosi su tiese (plokštuma) taško laikoma statmeniu, nuleistu iš taško į tiesę (plokštumą); šios atkarpos ilgis yra statmens ilgis.